| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Pranas Vaicaitis Poezija IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Poem
1 LXXVIII| nulenkus,~Verkė drebėjo,~Per abu veidu~Skaidrios rydėjo ~ 2 XLIX | plėšikus sutrys? ~Geidi, kad aitvars būt nuvytas, ~Nubodo amžius 3 XXX | rytinės pusės, ~Kur tik akims vos užmatai, ~Kryžiokai 4 XCVI | Rakstelis, kur gyvo netėmys akis.~Daugiaus nesiskirtumėm, 5 LXXVIII| Ašaros, skaudžios ~Kaip akmenėlis.~ ~ 6 XXXI | geidžia kraujo jie. ~Bet akys temsta, teka kraujas... ~ 7 XLIX | ant verksmo tavo ~Nė tavo alkstančių vaikų! -~Kaip vilks, ką 8 XCVI | jau artyn.~Gal greitai ant amžino gyvasčio slenksčio~Lazdelę 9 XLIX | aitvars būt nuvytas, ~Nubodo amžius jau vergaut, ~Bet tavo rankos 10 XLVII | atjojęs, prastai išžiūrėjo. ~Anųjų ūsorių, narsiųjų ulonų, ~ 11 1 | prastas aprėdas marškonis~Apdengia sąnarius visų.~Bent tave 12 LIX | žiūrėjo ~Vaikiukas išblyškęs, apdriskęs visai -~Ir matė, kaip ponvaikiai 13 XXXII | nors sykį jį gaučia, ~Kada apkabinus aš jam pasakyčiau:~"Aš myliu 14 XXII | tik kaime. ~Paskui tėvukus aplankyt parvažiuosi, ~Tau puotą 15 1 | vėversių.~Ten prakaitas aplieja žmones~Prie vasaros darbų 16 1 | darbų sunkių~Ir prastas aprėdas marškonis~Apdengia sąnarius 17 XXII | kaip šieno, ~Jeigu tik moka apseit su kiekvienu:~Ateis koks 18 XXXII | Rūtelių vainike, gentarais apsėtas, ~Sakykie, ką veikia vaikins 19 XLVII | Daugybė narsiųjų krauju apšlakstyti, ~Ant žemės išvirtę, durkliais 20 XXII | Paskui prisipirksi laukų arba dvarą, ~Sudėsi ten pusės 21 XLIX | prakaituoja, ~Laukus plačiuosius ardami, ~Per dieną dirbdami dejuoja, -~ 22 LIX | navatnių:~Viens kriauše, kits arklį su savim nešiojas,~Ten krūvos 23 XXX | Vytuts žiūri, mūšį lemia,~Arti kryžiokai vanagai...~Tai 24 XXXI | čion aš blogo, ~Ką pikto artimui dariau, ~Kam atitraukė nuo 25 XXXI | kareiviška taurė, ~Kada man miels artojaus vardas, ~Palši jauteliai 26 XXXI | išskėtusios šakas, ~Vilioja jauną artojėlį ~Silsėtis per dienos kaitras. ~ 27 XCVI | Kasdieną prie karsto slenku jau artyn.~Gal greitai ant amžino 28 XXX | kaukia,~Siūbuoja girios aržuolai,~Ar tai išalkę žvėrys traukias,~ 29 XXXI | sielvartoj rankas. ~Dabar ne aržuolas aukštasis, ~Iškėlęs galvą, 30 XCVIII | sau tarnaitę,~O aš, vyras aržuolinis,~Turiu butelį degtinės.~ 31 XXXII | ugnį dabosiu. ~Tik šits aržuolyns, į dangų žiūrėdams, ~Gegutė 32 XXII | O jau į česnį kur kunigs ateina, ~Užgėręs užtraukia ir lenkišką 33 XXII | moka apseit su kiekvienu:~Ateis koks prasčiokas, dėl Dievo 34 CII | drėgnųjų, ~Kurie negrįš jau atgalios. ~Gaila darbo ir troškimo, ~ 35 XXXI | pikto artimui dariau, ~Kam atitraukė nuo to stogo, ~Kuriam ramiai 36 XLVII | vienas vaikinas, ~Iš tolo atjojęs, prastai išžiūrėjo. ~Anųjų 37 XXX | namuosna joja ~Baltų tėvelių atlankyt.~ ~ 38 XXII | jisai pažadės, paketinęs ~Atneš tiek, kiek reikia, ką būtų 39 XLIX | Kur užtaros šaltinį gausų ~Atrasi prakaitą nutryt? ~Tai yr 40 CII | motinos vargingos, ~Kuriai atseina elgėtaut, ~Gaila žemės nelaimingos, ~ 41 XXIV | verkt ~Už būvį, tėvynę ~Atseis tau kovot, -~Pati išsišiepus ~ 42 XLIX | ištraukt, ~Žiūrėk - padotkas atsitiko, ~Reik ponams iždą vėl prikraut. ~ 43 LVIII | Dieve aukščiausias, ~Taip atstumi visad žemiausias ~Vargingų 44 XXXI | gausiai liejos kraujas, ~Kam atvedė pulkus čionai? ~Kareivius 45 CII | Gaila to užsidegimo, ~Kuris atšąla kaip ledai. ~Gaila meilės, 46 XCIII | žodį širdingą, ~Bet širdis atšalusias, ledą radau. ~O visgi šiandieną 47 XXXII | ji laukia. ~Bet tu toks atžūlas, tau meilės nereikia, ~Visi 48 XXV | jausmus? ~Ūžkit, vėtros, audros žiaurios, ~Ižkit naktyje 49 XII | Kurioje gimiau,~Obelis kur augalota,~Ką sode mačiau?~Kur upeliai 50 XXVIII | Nieks to nė nežinojo. ~Ėmė augti vargdienėlis, ~Apie jį nieks 51 XXV | sens? ~Ko aš laukiu, ko aš augu? ~Kam nešioti tuos skausmus? ~ 52 XXII | pusės parapijos gerą, ~O auksą, kas liks, tai į iždą įduosi ~ 53 XXXII | vargingos, jaunosios -~Kaip auksas ant dugno jūrelės giliosios. ~ 54 XLVII | daugybės žirgelių bėrųjų. ~Auksinės kepurės ir aukso pentinai ~ 55 XLVII | ūsorių, narsiųjų ulonų, ~Auksiniai kardeliai taip blizga prie 56 LVIII | tiesas. ~Už ką gi, o Dieve aukščiausias, ~Taip atstumi visad žemiausias ~ 57 XXXI | rankas. ~Dabar ne aržuolas aukštasis, ~Iškėlęs galvą, žiūr žemyn, -~ 58 XLIX | vaikų! -~Kaip vilks, ką avį pasigavo, ~Nepripažįsta 59 XXXI | seserims, ~Tegul ją plaus su ašarėlėms, ~Pakolei Dievs ir juos 60 CII | vanags sudraskyt, ~Gaila ašarų karčiųjų, ~Kurių negal nieks 61 XXX | maldoms keiksmai, ~Lavonų guli baisios kalvos, ~Kanuolių dauginas 62 XXXII | Sakykie, kad kauja jis priešus baisiuosius, ~Sakykie jo širdžiai, ką 63 XLIX | kardu teisybės ~Po kruvinus baisius laukus. ~Bet širdį neturi 64 XXX | bando raut,~O narsūs Vytauto bajorai~Pradėjo karan brolius šaukt.~ 65 XXX | lietuvių.~Štai kabo tavo tymo balnas,~Ir kardas tavo štai šviesus,~ 66 XXX | už pulkų,~O eik, vaike, balnok žirgelį,~Užstok už garbę 67 LII | nuramykie, ~Palinksmink baltą galvą jos, ~Jai apie mane 68 XXXI | žemyn, -~Tėvelis verkia tik baltasis, ~Kas dieną eidamas senyn. ~ 69 XXX | Dainuodami namuosna joja ~Baltų tėvelių atlankyt.~ ~ 70 XLIX | nors skatiką ~Iš prakaito bangaus ištraukt, ~Žiūrėk - padotkas 71 XXXI | XXXI~ ~Paliovė griaut ir baubt kanuolės, ~Laukuos jau vėl 72 XXXI | sau ir jiems ieškokie, ~Beardamas plačius laukus. ~Tegul vieni 73 XXVIII | dieną prasčiokėlį ~Vargas, bėdos vienos graužė ~Ir į grabą 74 LIX | jiejie laimingi po sodą bėgioja, ~Kiek turi žaidimų gražių, 75 LIX | smagiai ~Galėčiau po sodą bėgioti, vartytis ~Ir skindamas 76 XLVII | Tuo mirčio pabūgo, tuo bėgti pradėjo, ~Karalius vos tik 77 XLVII | bernelio, o mano tik vieno, ~Bekabo kardelis iš vieno tik plieno. ~ 78 XCVI | ilgyn ir ilgyn;~Jausmai bekovodami pasilsio geidžia,~Kasdieną 79 XLVII | vietos stovėjo ~Ir, kraują beliedamas, priešus kapojo. ~Ir gyrės 80 1 | Apdengia sąnarius visų.~Bent tave meiliai pavaišina,~ 81 LXXVIII| Mergelė jaunoji~Ašaras bėrė,~Liepa kuplioji~Ašaras gėrė.~ 82 XCVIII | Turi poniškas panaitę,~Turi bernas sau tarnaitę,~O aš, vyras 83 XCVIII | žąsinuką, ~Juoksis mergos iš bernelių, ~Juoksis panos iš ponelių, ~ 84 XLVII | narsybę išgyrė, ~O mano berneliui, o mano mieliausiam, ~Tik 85 XLVII | prunkštė daugybės žirgelių bėrųjų. ~Auksinės kepurės ir aukso 86 XLVII | karalius narsiausiem, ~Ir kožno bevieno narsybę išgyrė, ~O mano 87 XXXII | jaunikaiti, būk sveiks, bijūnėli, ~Skaistusis jurgine, raudons 88 LIX | lipytų žmonių,~Ten guli birbynės ir underės pintos~Ir gardūs 89 XLIX | tokią, ~Į vilką nepavirs bitis, ~Ir vėlei triūsk ir verk, 90 XXV | dienoj, ~Lai užgęsta kančios bjaurios ~Mano širdyje jaunoj.~ ~ 91 XLVII | Auksiniai kardeliai taip blizga prie šonų, ~O mano bernelio, 92 XXX | XXX~ ~Oi, ūžia, švilpia blogas oras,~Ir vėtros medį bando 93 XXXI | Ir mislija: "Ką čion aš blogo, ~Ką pikto artimui dariau, ~ 94 XCVIII | Ją aš girsiu, glamonėsiu,~Bonkos kamštį išsitrauksiu,~Degtinukės 95 XCIII | supratimai gyvena, ~Kaip brangūs žemčiūgai giliam vandenyj.~ ~ 96 XXX | ne meškos ne vilkai -~Tai broliai joja į karužę,~Tai žvengia 97 LXXVIII| paukštelį, ~Tai aš išgirsčiau ~Brolio verksmelį,~Oi, aš nulėkčiau -~ 98 LXXVIII| nenuliūsiu, ~Kaip linksma būsiu:~Brolis išgrūstas ~Į kraštą rusų. ~ 99 LXXVIII| nenuliūsiu, ~Kaip linksma būsiu:~Brolis išgrūstas ~Į kraštą 100 XCVIII | vyras aržuolinis,~Turiu butelį degtinės.~Muš kačiukės katinuką, ~ 101 XXII | rublinę, ~O rublių pas kunigą būva kaip šieno, ~Jeigu tik moka 102 1 | vadinas -~Bet aš neilgai ten buvau...~Atsimenu, kada į guolį~ 103 XXIV | Pradės tuo ir verkt ~Už būvį, tėvynę ~Atseis tau kovot, -~ 104 XXVIII | Apie jį nenor galvotis. ~Buvo geras ir patogiai, ~Vargšas 105 XXX | lietuviai į priešus šovė, ~Tai čerška šviesūs jų kardai. ~Ir kaip 106 XXII | rankas išbučiuosim, ~O jau į česnį kur kunigs ateina, ~Užgėręs 107 CII | CII~ ~GAILA!~ ~Gaila tų dienų 108 XXXI | kraujas, ~Kam atvedė pulkus čionai? ~Kareivius veja čion kaip 109 XXXII | širdžia sutrinta šią ugnį dabosiu. ~Tik šits aržuolyns, į 110 XCIII | pasiekti, ~O teko man usnys ir dagių pluoštai. ~Norėjau prikalbint 111 LXXVIII| kraštą rusų. ~Taip mažas daiktas - ~Tikt už knygelę ~Gudas 112 XCVI | padėt,~Bet geisčiau, kad dainas jaunystės įstengčiau~Paleisti 113 XCVI | Daugiaus nesiskirtumėm, mano dainelės,~Sesutės laimingų pasaulės 114 XXX | grobio nė nesuskaityt, ~Dainuodami namuosna joja ~Baltų tėvelių 115 1 | rūtų lenkia kvepiančių,~Dainuodamos jas meiliai laisto,~Lelijų 116 XXX | vilkai. ~O lietuviai linksmai dainuoja, ~Jų grobio nė nesuskaityt, ~ 117 1 | tave myli, valgydina,~Kiek daleidžia išteklius.~Ir grakščios 118 XXXII | Tik šits aržuolyns, į dangų žiūrėdams, ~Gegutė kukuojant 119 1 | varguoliai,~Nes pabaigti dienos darbai...~Kaip tąsyk mergos veidą 120 1 | aplieja žmones~Prie vasaros darbų sunkių~Ir prastas aprėdas 121 XXXI | blogo, ~Ką pikto artimui dariau, ~Kam atitraukė nuo to stogo, ~ 122 XCIII | darbo svarbiausio žmonių kuo daugiau, ~Norėjau ištarti jiems 123 XCVI | kur gyvo netėmys akis.~Daugiaus nesiskirtumėm, mano dainelės,~ 124 XXX | baisios kalvos, ~Kanuolių dauginas griausmai. ~Nuo Žalgirio 125 XLVII | svetimo pono. ~Ir dovanas davė karalius narsiausiem, ~Ir 126 CII | praslinko be naudos, ~Gaila debesų drėgnųjų, ~Kurie negrįš 127 XCVIII | žuvytės vis tik nertų, ~Degtinukę mielą gertų;~Viskas džiaugtųs, 128 XCVIII | Bonkos kamštį išsitrauksiu,~Degtinukės paragausiu,~Tuo krūtinė 129 XXXI | Jie duos pasmeigti ant deiginių ~Visus kareivius, kiek turės. ~ 130 XCIII | XCIII~ ~Norėjau aš deimanto grūdus pagriebti ~Nuo žemės, 131 XXIV | namie bando ~Visaip tave dergt, ~O kaip tik pareisi, ~Pradės 132 XXII | Bet tu nesutik, reikalauk dešimtinės -~Ir verkdams jisai pažadės, 133 LVIII | LVIII~ ~Nereikia mums turtų didžiųjų, ~Nereikia goslybos tuščios, ~ 134 XXXI | plačius laukus. ~Tegul vieni didžturčiai piaunas, ~Kad taip jau geidžia 135 XXV | žiaurios, ~Ižkit naktyje dienoj, ~Lai užgęsta kančios bjaurios ~ 136 XXII | Ateis koks prasčiokas, dėl Dievo malonės ~Prašys jis už dyką 137 XXXI | plaus su ašarėlėms, ~Pakolei Dievs ir juos ne'tims. ~Tik jūs 138 LVIII | žmonės vargingi, ~Tarnaujanti Dievui širdingai, ~Žmogaus nors 139 XLIX | plačiuosius ardami, ~Per dieną dirbdami dejuoja, -~Sunku prastu 140 XCIII | Norėjau prikalbint prie darbo doringo, ~Prie darbo svarbiausio 141 LVIII | tėviškes griauti ~Ir gimtines dovyt vietas. ~Mes geidžiam, kad 142 XXIV | myli kitus. ~Norėsi pas draugą, ~Kaimyną užeit, -~Pati 143 XXV | skausmus? ~Kodėl nėr ant svieto draugo, ~Kas suprastų tuos jausmus? ~ 144 XCVIII | laimingiausias, ~Nes degtinė - draugs tikriausias.~Į kišenių įsidėsiu,~ 145 LXXVIII| suraminčiau.~Galvą nulenkus,~Verkė drebėjo,~Per abu veidu~Skaidrios 146 XLVII | o mano mieliausiam, ~Tik drėgną žemelę ir grabą paskyrė.~ ~ 147 CII | be naudos, ~Gaila debesų drėgnųjų, ~Kurie negrįš jau atgalios. ~ 148 XII | mano jaunos,~Linksmos kaip drugiai?~Ta bakūžė jau supuvo,~Obelies 149 XXXII | jaunosios -~Kaip auksas ant dugno jūrelės giliosios. ~Ir, 150 XXX | Tegul gyvuoja Lietuva!~Jau dūmai rūksta, dunda žemė,~Nerimsta 151 XXII | nors mažas, taip elgtis dūmojo, ~Nes savo močiutę širdingai 152 XXX | Lietuva!~Jau dūmai rūksta, dunda žemė,~Nerimsta juodbėriai 153 XLVII | priešą, ~Ir myli juos žmonės, duod pokylį viešą, ~Ir laimino 154 XXXI | savo laimės ir garbės ~Jie duos pasmeigti ant deiginių ~ 155 XXII | vaikinui, merginai ~Į dovanas duosi po kokią rublinę, ~O rublių 156 XXXI | tik vertas, ~Už juos reik duotiesi nukaut... ~Parneškie, juodas 157 XLVII | apšlakstyti, ~Ant žemės išvirtę, durkliais subadyti, ~Bet kraujo daugybė, 158 XXII | Paskui prisipirksi laukų arba dvarą, ~Sudėsi ten pusės parapijos 159 XXII | Dievo malonės ~Prašys jis už dyką palaidot jo žmoną, ~Bet 160 XCVIII | Tai būt lėbė! tai būt džiaugsmas!~Tai būt laimė, tai būt 161 XCVIII | Degtinukę mielą gertų;~Viskas džiaugtųs, šokinėtų, ~Net ir žemė 162 XXXI | nežili plaukai. ~Dabar ne eglė ten siūbuoja, ~Išskėtusi 163 XXXI | tik baltasis, ~Kas dieną eidamas senyn. ~Dabar ne obelis 164 XXX | viešųjį kelelį,~Pulkai jau eina už pulkų,~O eik, vaike, 165 CII | vargingos, ~Kuriai atseina elgėtaut, ~Gaila žemės nelaimingos, ~ 166 XXII | pats jis, nors mažas, taip elgtis dūmojo, ~Nes savo močiutę 167 XXVIII | Nieks to nė nežinojo. ~Ėmė augti vargdienėlis, ~Apie 168 XXXII | giliosios. ~Ir, veidus užs'ėmus, ji gailiai vaitojo ~Ugnelė 169 XXXI | reikalams tarnaut, ~Pas juos esi tu šuns tik vertas, ~Už 170 XXXII | Ir, veidus užs'ėmus, ji gailiai vaitojo ~Ugnelė tvaskėjus 171 LIX | sykį kad šitaip smagiai ~Galėčiau po sodą bėgioti, vartytis ~ 172 XCVIII | krūtinė bus šiltesnė~Ir galvelė bus linksmesnė.~O, kad Nemunas 173 1 | teka, ~Idėjos reiškiasi galvoj,~Gamta su tavim, rodos, 174 XXVIII | neglaudžia -~Apie jį nenor galvotis. ~Buvo geras ir patogiai, ~ 175 1 | Idėjos reiškiasi galvoj,~Gamta su tavim, rodos, šneka:~" 176 XXXII | numylėtas. ~Sakykie, kad gano jis žirgus greituosius, ~ 177 XXX | balnok žirgelį,~Užstok už garbę lietuvių.~Štai kabo tavo 178 XXXI | šėtoninių, ~Dėl savo laimės ir garbės ~Jie duos pasmeigti ant 179 XCVIII | linksmesnė.~O, kad Nemunas garbingas ~Būtų šiandien išmintingas, ~ 180 LIX | birbynės ir underės pintos~Ir gardūs įdėti į jas obuoliai.~Ir 181 XXXII | da pamatytie nors sykį jį gaučia, ~Kada apkabinus aš jam 182 1 | Kaip tąsyk varpas sunkiai gaudžia~Ir užgirdėt toli toli...~ 183 XXXI | Kareivius veja čion kaip gaują ~Žvėrių, kad muštųs mirtinai. ~ 184 XXXI | aš gyvenau? ~Už ką čion gausiai liejos kraujas, ~Kam atvedė 185 XLIX | įgyt, ~Kur užtaros šaltinį gausų ~Atrasi prakaitą nutryt? ~ 186 XLIX | Vargais, iš kur liuosybę gaut? ~Norėtum, metęs iš rūstybės ~ 187 LXXVIII| Ko taip tu raudi,~Raiba gegele?~Kaip nenuliūsiu, ~Kaip 188 XLIX | Kas tavo plėšikus sutrys? ~Geidi, kad aitvars būt nuvytas, ~ 189 LVIII | gimtines dovyt vietas. ~Mes geidžiam, kad žmonės vargingi, ~Tarnaujanti 190 XCVI | keleivio turėsiu padėt,~Bet geisčiau, kad dainas jaunystės įstengčiau~ 191 XLVII | pulką ūsorių ulonų, ~Ką gelbėjo žmonis nuo svetimo pono. ~ 192 XXXII | nejaustų. ~Rūtelių vainike, gentarais apsėtas, ~Sakykie, ką veikia 193 XXII | Sudėsi ten pusės parapijos gerą, ~O auksą, kas liks, tai 194 XXVIII | jį nenor galvotis. ~Buvo geras ir patogiai, ~Vargšas su 195 LXXVIII| bėrė,~Liepa kuplioji~Ašaras gėrė.~Ko taip tu graudi,~Miela 196 XXXI | Kad jiems tarnauti, jais gėrėtis -~Kitus kvailius jie sau 197 CII | sniegs, ~Gaila kalbos, nors geriausios, ~Kurios nenor klausyti 198 LVIII | nors įgytų tiesas. ~Už ką gi, o Dieve aukščiausias, ~ 199 1 | Saulutę prašo vakarai~Ir gieda lietuviai varguoliai,~Nes 200 LII | gimtinį namelį, ~Linksmai giedodamas, nulėk. ~Tenai mamelę nuramykie, ~ 201 1 | meiliai tarpu savęs šneka~Prie giesmininkų vėversių.~Ten prakaitas 202 XCIII | Kaip brangūs žemčiūgai giliam vandenyj.~ ~ 203 XXXII | auksas ant dugno jūrelės giliosios. ~Ir, veidus užs'ėmus, ji 204 XXV | Vargina iš pat mažens, ~Kam nė giltinė nepjauna, ~Laukia, kol pastosiu 205 XII | bakūžė samanota,~Kurioje gimiau,~Obelis kur augalota,~Ką 206 LVIII | jų tėviškes griauti ~Ir gimtines dovyt vietas. ~Mes geidžiam, 207 LII | langą nečiulbėk, ~Į mano gimtinį namelį, ~Linksmai giedodamas, 208 XXXII | Gegutė kukuojant kas dieną girdėdams, ~Tik šitas mėnulis, ką 209 XXXII | meilės nereikia, ~Visi tave giria, o mane tik peikia. ~Ugniasargės 210 XXX | žiaurios kaukia,~Siūbuoja girios aržuolai,~Ar tai išalkę 211 1 | upės teka~Linksmai tarp girių ūžiančių~Ir meiliai tarpu 212 XCVIII | kišenių įsidėsiu,~Ją aš girsiu, glamonėsiu,~Bonkos kamštį 213 XXII | reikia, ką būtų pragėręs, ~O girtas da galvą būt sau prasivėręs. ~ 214 XCVIII | XCVIII~ ~DAINA GIRTUOKLĖLIO~ ~Turi katinas kačiukę,~ 215 XCVIII | įsidėsiu,~Ją aš girsiu, glamonėsiu,~Bonkos kamštį išsitrauksiu,~ 216 LVIII | turtų didžiųjų, ~Nereikia goslybos tuščios, ~Nenorime spausti 217 1 | daleidžia išteklius.~Ir grakščios tos šalies merginos~Ten 218 LXXVIII| Ašaras gėrė.~Ko taip tu graudi,~Miela mergele,~Ko taip 219 XXVIII | Nieks ant to nė neatbojo, ~Graudžiai verkė motinėlė, ~Svetimi 220 LXXVIII| Skaidrios rydėjo ~Ašaros, graudžios ~Kaip našlaitėlės, ~Ašaros, 221 XXVIII | prasčiokėlį ~Vargas, bėdos vienos graužė ~Ir į grabą vargdienėlio ~ 222 XCIII | žmonelių širdies viduryj, ~Gražiausi jausmai, supratimai gyvena, ~ 223 LIX | bėgioja, ~Kiek turi žaidimų gražių, navatnių:~Viens kriauše, 224 LII | LII~ ~Lakštingale, gražus paukšteli, ~Pas mano langą 225 XXIV | susiraukus ~Neleis tave greit. ~Nueisi pas Ickų ~Nors 226 XXXII | Sakykie, kad gano jis žirgus greituosius, ~Sakykie, kad kauja jis 227 XXX | kalvos, ~Kanuolių dauginas griausmai. ~Nuo Žalgirio rytinės pusės, ~ 228 XXXI | XXXI~ ~Paliovė griaut ir baubt kanuolės, ~Laukuos 229 LVIII | tautas, ~Nenorim jų tėviškes griauti ~Ir gimtines dovyt vietas. ~ 230 XXX | lietuviai linksmai dainuoja, ~Jų grobio nė nesuskaityt, ~Dainuodami 231 XCIII | XCIII~ ~Norėjau aš deimanto grūdus pagriebti ~Nuo žemės, o 232 XLVII | sustoti, ~Į rindą sustoti ir gudą kapoti, ~O stojo daugybės 233 LXXVIII| daiktas - ~Tikt už knygelę ~Gudas prakeiktas ~Spaudžia brolelį.~ 234 XCVI | tąsyk sugrįžkit, kur mano gul kietas~Rakstelis, kur gyvo 235 XXII | Nes savo močiutę širdingai guodojo.~ ~ 236 XXXII | Aš tave mylėsiu, aš tave guodosiu, ~Su širdžia sutrinta šią 237 1 | buvau...~Atsimenu, kada į guolį~Saulutę prašo vakarai~Ir 238 XLVII | beliedamas, priešus kapojo. ~Ir gyrės ulonai - pamušę jie priešą, ~ 239 XXXI | pašautas ir parpuolęs, ~Bet gyvas tarpe užmuštų;~Ir mislija: " 240 XCVI | Gal greitai ant amžino gyvasčio slenksčio~Lazdelę keleivio 241 XXXI | stogo, ~Kuriam ramiai aš gyvenau? ~Už ką čion gausiai liejos 242 XCVI | XCVI~ ~Gyvenimo mano saulutė jau leidžia ~ 243 XLIX | triūsk ir verk, prasčioke, ~Gyvenims tavo tik viltis. ~Viltis, 244 XXII | pasakysiu, ~Kaip reikia gyventi, tave pamokysiu. ~Dabar 245 XCVI | gul kietas~Rakstelis, kur gyvo netėmys akis.~Daugiaus nesiskirtumėm, 246 XXX | laimės aukso vielą,~Tegul gyvuoja Lietuva!~Jau dūmai rūksta, 247 XXIV | tave greit. ~Nueisi pas Ickų ~Nors stiklą ištraukt, ~ 248 1 | vandens upės mislys teka, ~Idėjos reiškiasi galvoj,~Gamta 249 LIX | underės pintos~Ir gardūs įdėti į jas obuoliai.~Ir mislija 250 XXII | auksą, kas liks, tai į iždą įduosi ~Ir nors kada-ne-kada mus 251 XXXI | tėvus ~Ir laimę sau ir jiems ieškokie, ~Beardamas plačius laukus. ~ 252 XLIX | Šeimyną, gimtinius namus, ~Ieškoti su kardu teisybės ~Po kruvinus 253 XXVIII | spaudžia, ~Reikia duonos sau ieškotis, ~Nieks prie savęs jo neglaudžia -~ 254 XLIX | gausi, ~Iš kur ramybę tau įgyt, ~Kur užtaros šaltinį gausų ~ 255 LVIII | širdingai, ~Žmogaus nors įgytų tiesas. ~Už ką gi, o Dieve 256 XXXII | ugnelė tvaskėjo, ~Ugniasargė ilgai į jąją žiūrėjo. ~"Tvaskėkie, 257 XXXI | saulė nesileidžia ~Nė jokius ilgus metelius. ~Tenai pušelės 258 XXIV | Pati išsišiepus ~Tuojau ims vaitot. ~Neveskie, vaikine, ~ 259 XXXI | mokat iš širdies;~Mes ponams įrankio tik vietoj,~Mes numirėm, 260 XCVIII | draugs tikriausias.~Į kišenių įsidėsiu,~Ją aš girsiu, glamonėsiu,~ 261 XCVIII | vandenis išpiltų, ~O degtinę įsilietų, ~Viena degtine tekėtų, -~ 262 XCVI | geisčiau, kad dainas jaunystės įstengčiau~Paleisti pasaulėje pasižmonėt.~ 263 XXX | girios aržuolai,~Ar tai išalkę žvėrys traukias,~Ar staugia 264 LIX | pono žiūrėjo ~Vaikiukas išblyškęs, apdriskęs visai -~Ir matė, 265 XXII | Tau puotą iškelsim, rankas išbučiuosim, ~O jau į česnį kur kunigs 266 XLIX | Ir laikas tų žaizdų n'išdildo, ~O vargas drasko kuo skaudžiau.~ 267 XII | jau nėr,~Ir upeliai jau išdžiūvo -~Vargas viens tebėr.~ ~ 268 LXXVIII| į oro paukštelį, ~Tai aš išgirsčiau ~Brolio verksmelį,~Oi, aš 269 LXXVIII| Kaip linksma būsiu:~Brolis išgrūstas ~Į kraštą rusų. ~Taip mažas 270 XLVII | Ir kožno bevieno narsybę išgyrė, ~O mano berneliui, o mano 271 XXXI | ne aržuolas aukštasis, ~Iškėlęs galvą, žiūr žemyn, -~Tėvelis 272 XXII | parvažiuosi, ~Tau puotą iškelsim, rankas išbučiuosim, ~O 273 XXXI | Tai motinėlė ten dejuoja, ~Iškėlus sielvartoj rankas. ~Dabar 274 XCVIII | garbingas ~Būtų šiandien išmintingas, ~Kad ant mūsų susimiltų, ~ 275 CII | nors tikriausios, ~Kuri išnyksta kaipo sniegs, ~Gaila kalbos, 276 1 | kaitrios dienos~Ir oras, ramumu išpiltas,~Nenoroms traukia prie dainos,~ 277 XCVIII | susimiltų, ~Savo vandenis išpiltų, ~O degtinę įsilietų, ~Viena 278 XXV | Pūskite be paliovos ~Ir išpūskit, vėtros žiaurios, ~Kančią 279 XCVIII | glamonėsiu,~Bonkos kamštį išsitrauksiu,~Degtinukės paragausiu,~ 280 XXIV | Atseis tau kovot, -~Pati išsišiepus ~Tuojau ims vaitot. ~Neveskie, 281 XXXI | Dabar ne eglė ten siūbuoja, ~Išskėtusi plačias šakas, ~Tai motinėlė 282 XXXI | pušelės siūbuonėlės, ~Plačiai išskėtusios šakas, ~Vilioja jauną artojėlį ~ 283 XCIII | žmonių kuo daugiau, ~Norėjau ištarti jiems žodį širdingą, ~Bet 284 1 | valgydina,~Kiek daleidžia išteklius.~Ir grakščios tos šalies 285 XXXI | vietoj,~Mes numirėm, ir ką išties ~Jiems mūs vargingų da gailėtis, ~ 286 XXII | lenkišką dainą. ~Kožnam išvažiuodams vaikinui, merginai ~Į dovanas 287 XLVII | apšlakstyti, ~Ant žemės išvirtę, durkliais subadyti, ~Bet 288 XLVII | Iš tolo atjojęs, prastai išžiūrėjo. ~Anųjų ūsorių, narsiųjų 289 XXV | vėtros, audros žiaurios, ~Ižkit naktyje dienoj, ~Lai užgęsta 290 XXXI | katras;~Kad jiems tarnauti, jais gėrėtis -~Kitus kvailius 291 XXXII | tvaskėjo, ~Ugniasargė ilgai į jąją žiūrėjo. ~"Tvaskėkie, ugnelė, 292 XXXII | gaučia, ~Kada apkabinus aš jam pasakyčiau:~"Aš myliu iš 293 XXXII | tiktai tyčiai." ~Sudiev, jaunikaiti, būk sveiks, bijūnėli, ~ 294 XXV | kančios bjaurios ~Mano širdyje jaunoj.~ ~ 295 XXXII | Ugniasargės jausmas vargingos, jaunosios -~Kaip auksas ant dugno 296 CII | GAILA!~ ~Gaila tų dienų jaunųjų, ~Kurios praslinko be naudos, ~ 297 XCVI | nupintos,~Iš kaimo į kaimą pas jaunus, senus!~Paguoskite širdis, 298 XCVI | Bet geisčiau, kad dainas jaunystės įstengčiau~Paleisti pasaulėje 299 XXXII | tik peikia. ~Ugniasargės jausmas vargingos, jaunosios -~Kaip 300 XXXI | artojaus vardas, ~Palši jauteliai ir ore? ~Ten mano mirčio 301 LIX | visi jie linksmai. ~Kaip jiejie laimingi po sodą bėgioja, ~ 302 XXX | kardas tavo štai šviesus,~Ir jokie per miškus, per kalnus,~ 303 XXXI | meilės saulė nesileidžia ~Nė jokius ilgus metelius. ~Tenai pušelės 304 XXII | ponaitis tik trauksi. ~Tėvukas juk tavo turtingas, ant visko 305 XXXI | duotiesi nukaut... ~Parneškie, juodas varne, žinią ~Į mano gimtinius 306 LVIII | prastųjų, ~Neveržiam jų duonos juodos. ~Nenorime mes viešpatauti, ~ 307 LIX | žėrėjo, ~Kaip žaidė, kaip juokės visi jie linksmai. ~Kaip 308 XXXII | Kaip auksas ant dugno jūrelės giliosios. ~Ir, veidus užs' 309 XXXII | sveiks, bijūnėli, ~Skaistusis jurgine, raudons putinėli;~Aš tave 310 XXX | už garbę lietuvių.~Štai kabo tavo tymo balnas,~Ir kardas 311 XCVIII | GIRTUOKLĖLIO~ ~Turi katinas kačiukę,~Turi žąsinas žąsiukę,~Turi 312 XCVIII | Turiu butelį degtinės.~Muš kačiukės katinuką, ~Peš žąsiukės 313 XXII | tai į iždą įduosi ~Ir nors kada-ne-kada mus užvaduosi, ~Nes kožną 314 XCVI | vargo nupintos,~Iš kaimo į kaimą pas jaunus, senus!~Paguoskite 315 XXII | lenku nebus, kas gyvena tik kaime. ~Paskui tėvukus aplankyt 316 XXIV | kitus. ~Norėsi pas draugą, ~Kaimyną užeit, -~Pati susiraukus ~ 317 XXXI | artojėlį ~Silsėtis per dienos kaitras. ~Raiba gegutė ten kukuoja, ~ 318 1 | vakars šiltas~Po vasaros kaitrios dienos~Ir oras, ramumu išpiltas,~ 319 XXII | lenkiškai, poniškai sau tu kalbėsi, ~Į mus, kaipo kunigs, iš 320 CII | išnyksta kaipo sniegs, ~Gaila kalbos, nors geriausios, ~Kurios 321 XXX | vaikai...~Jau peržengti kalnai ir plynios,~Jau priešų netoli 322 XXXII | XXXII~ ~Ant kalno Ramaujos ugnelė tvaskėjo, ~ 323 XXX | Ir jokie per miškus, per kalnus,~Malšinkie priešus plėšikus.~ 324 XXX | keiksmai, ~Lavonų guli baisios kalvos, ~Kanuolių dauginas griausmai. ~ 325 XCVIII | girsiu, glamonėsiu,~Bonkos kamštį išsitrauksiu,~Degtinukės 326 XXV | išpūskit, vėtros žiaurios, ~Kančią iš jaunos galvos. ~Ko nelaimės 327 XXV | naktyje dienoj, ~Lai užgęsta kančios bjaurios ~Mano širdyje jaunoj.~ ~ 328 XXXI | Paliovė griaut ir baubt kanuolės, ~Laukuos jau vėl nėra pulkų, ~ 329 XXX | Lavonų guli baisios kalvos, ~Kanuolių dauginas griausmai. ~Nuo 330 XLVII | kraują beliedamas, priešus kapojo. ~Ir gyrės ulonai - pamušę 331 XLVII | Į rindą sustoti ir gudą kapoti, ~O stojo daugybės ulonų 332 XXX | Vytauto bajorai~Pradėjo karan brolius šaukt.~Jau trempia 333 CII | sudraskyt, ~Gaila ašarų karčiųjų, ~Kurių negal nieks sustabdyt. ~ 334 XXX | Tai čerška šviesūs jų kardai. ~Ir kaip kopūstai ritas 335 XLVII | narsiųjų ulonų, ~Auksiniai kardeliai taip blizga prie šonų, ~ 336 XLVII | mano tik vieno, ~Bekabo kardelis iš vieno tik plieno. ~Ant 337 XLIX | gimtinius namus, ~Ieškoti su kardu teisybės ~Po kruvinus baisius 338 XXXI | prakeiktas kardas, ~Sunki kareiviška taurė, ~Kada man miels artojaus 339 XCVI | pasilsio geidžia,~Kasdieną prie karsto slenku jau artyn.~Gal greitai 340 XCVI | saulutė jau leidžia ~Kas kartą šešėlius ilgyn ir ilgyn;~ 341 XXIV | vyru ~Pati nors metus, ~Ne kartais jį meta ~Ir myli kitus. ~ 342 XXX | vilkai -~Tai broliai joja į karužę,~Tai žvengia juodbėriai 343 XCVI | bekovodami pasilsio geidžia,~Kasdieną prie karsto slenku jau artyn.~ 344 XCVIII | DAINA GIRTUOKLĖLIO~ ~Turi katinas kačiukę,~Turi žąsinas žąsiukę,~ 345 XCVIII | butelį degtinės.~Muš kačiukės katinuką, ~Peš žąsiukės žąsinuką, ~ 346 XXXI | gailėtis, ~Da rūpinsis dėl mūs katras;~Kad jiems tarnauti, jais 347 XXXII | greituosius, ~Sakykie, kad kauja jis priešus baisiuosius, ~ 348 XXX | O ar tai vėtros žiaurios kaukia,~Siūbuoja girios aržuolai,~ 349 XCVIII | Tai būt laimė, tai būt kauksmas -~Visi žmonės ir žvėreliai,~ 350 XXX | galvos, ~Ir maišos su maldoms keiksmai, ~Lavonų guli baisios kalvos, ~ 351 XCVI | gyvasčio slenksčio~Lazdelę keleivio turėsiu padėt,~Bet geisčiau, 352 XXX | šaukt.~Jau trempia viešųjį kelelį,~Pulkai jau eina už pulkų,~ 353 XLIX | padės, kas užtarys? ~Kas kelią laisvės tau parodys? ~Kas 354 XCVIII | paukšteliai~Vis prie Nemuno keliautų~Ir degtinės paragautų.~Žvėrys 355 XCVI | sutrintas,~Nušluostykit ašaras, kelkit jausmus!~Bet jeigu nerasit 356 XLVII | žirgelių bėrųjų. ~Auksinės kepurės ir aukso pentinai ~Narsiųjų 357 XXII | Jeigu tik moka apseit su kiekvienu:~Ateis koks prasčiokas, 358 XCVI | sugrįžkit, kur mano gul kietas~Rakstelis, kur gyvo netėmys 359 LIX | navatnių:~Viens kriauše, kits arklį su savim nešiojas,~ 360 XCVIII | draugs tikriausias.~Į kišenių įsidėsiu,~Ją aš girsiu, 361 XXII | sakė močiutė, ir vaikas jos klausė, ~Ir pats jis, nors mažas, 362 CII | geriausios, ~Kurios nenor klausyti nieks. ~Gaila paukščių nekaltųjų, ~ 363 LXXVIII| mažas daiktas - ~Tikt už knygelę ~Gudas prakeiktas ~Spaudžia 364 XXV | nešioti tuos skausmus? ~Kodėl nėr ant svieto draugo, ~ 365 XXII | merginai ~Į dovanas duosi po kokią rublinę, ~O rublių pas kunigą 366 XXV | giltinė nepjauna, ~Laukia, kol pastosiu sens? ~Ko aš laukiu, 367 XXX | šviesūs jų kardai. ~Ir kaip kopūstai ritas galvos, ~Ir maišos 368 XXIV | būvį, tėvynę ~Atseis tau kovot, -~Pati išsišiepus ~Tuojau 369 XCVI | vėtrų, nelaimių, po žemės kovų.~ ~ 370 XXII | užtraukia ir lenkišką dainą. ~Kožnam išvažiuodams vaikinui, merginai ~ 371 XLVII | karalius narsiausiem, ~Ir kožno bevieno narsybę išgyrė, ~ 372 XLVII | ant vietos stovėjo ~Ir, kraują beliedamas, priešus kapojo. ~ 373 XLVII | sustojo. ~Daugybė narsiųjų krauju apšlakstyti, ~Ant žemės 374 LXXVIII| būsiu:~Brolis išgrūstas ~Į kraštą rusų. ~Taip mažas daiktas - ~ 375 1 | O tėviške! kaip mielas kraštas, ~Kuriuo taip netekau ūmai, - -~ 376 LIX | gražių, navatnių:~Viens kriauše, kits arklį su savim nešiojas,~ 377 XLIX | toksai šaltinis, ~Prie jo ir kriušas žmonija, ~Jisai vadinasi " 378 XCVIII | Degtinukės paragausiu,~Tuo krūtinė bus šiltesnė~Ir galvelė 379 XXXII | Raminkie man širdį, ką trinka krūtinėj. ~Paliepkie vainikui, kad 380 XLIX | Ieškoti su kardu teisybės ~Po kruvinus baisius laukus. ~Bet širdį 381 LIX | arklį su savim nešiojas,~Ten krūvos vežimų, lipytų žmonių,~Ten 382 XXXI | kaitras. ~Raiba gegutė ten kukuoja, ~Jai paukščių padeda pulkai, ~ 383 XXXII | dangų žiūrėdams, ~Gegutė kukuojant kas dieną girdėdams, ~Tik 384 XXVIII | Ir į grabą vargdienėlio ~Kūną silpną tuo parlaužė. ~Kaip 385 XXII | kokią rublinę, ~O rublių pas kunigą būva kaip šieno, ~Jeigu 386 XXX | kaipo musės, ~Ir drasko kūnus jų vilkai. ~O lietuviai 387 CII | meilės, nors tikriausios, ~Kuri išnyksta kaipo sniegs, ~ 388 XXXI | atitraukė nuo to stogo, ~Kuriam ramiai aš gyvenau? ~Už ką 389 XII | lenkiško~ ~Kur bakūžė samanota,~Kurioje gimiau,~Obelis kur augalota,~ 390 CII | Gaila to užsidegimo, ~Kuris atšąla kaip ledai. ~Gaila 391 CII | Gaila ašarų karčiųjų, ~Kurių negal nieks sustabdyt. ~ 392 1 | tėviške! kaip mielas kraštas, ~Kuriuo taip netekau ūmai, - -~To 393 CII | Gaila paukščių nekaltųjų, ~Kuriuos gal vanags sudraskyt, ~Gaila 394 XXXI | tarnauti, jais gėrėtis -~Kitus kvailius jie sau suras. ~Ir vėl dėl 395 1 | skaistų~Prie rūtų lenkia kvepiančių,~Dainuodamos jas meiliai 396 XLIX | stengtumeis kuo nolabiau, ~Ir laikas tų žaizdų n'išdildo, ~O 397 LIX | jie linksmai. ~Kaip jiejie laimingi po sodą bėgioja, ~Kiek turi 398 XCVIII | ponelių, ~Tik aš vienas laimingiausias, ~Nes degtinė - draugs tikriausias.~ 399 XCVI | mano dainelės,~Sesutės laimingų pasaulės dienų,~Sykiu pasilsėsim 400 XLVII | duod pokylį viešą, ~Ir laimino pulką ūsorių ulonų, ~Ką 401 1 | Dainuodamos jas meiliai laisto,~Lelijų skinas žydinčių.~ 402 XLIX | kas užtarys? ~Kas kelią laisvės tau parodys? ~Kas tavo plėšikus 403 LII | LII~ ~Lakštingale, gražus paukšteli, ~Pas 404 LII | gražus paukšteli, ~Pas mano langą nečiulbėk, ~Į mano gimtinį 405 XXX | plynios,~Jau priešų netoli laukai...~Sudiev, tėvyne mūsų miela,~ 406 LII | sengalvėlė ~Vaitoja, manęs laukdama. ~Sakyk - sulauksi tuo sūnelį, ~ 407 XXV | kol pastosiu sens? ~Ko aš laukiu, ko aš augu? ~Kam nešioti 408 XXII | prasivėręs. ~Paskui prisipirksi laukų arba dvarą, ~Sudėsi ten 409 XXXI | griaut ir baubt kanuolės, ~Laukuos jau vėl nėra pulkų, ~Tik 410 XXX | maišos su maldoms keiksmai, ~Lavonų guli baisios kalvos, ~Kanuolių 411 XCVI | amžino gyvasčio slenksčio~Lazdelę keleivio turėsiu padėt,~ 412 XCVIII | degtine tekėtų, -~Tai būt lėbė! tai būt džiaugsmas!~Tai 413 XCIII | Bet širdis atšalusias, ledą radau. ~O visgi šiandieną 414 CII | užsidegimo, ~Kuris atšąla kaip ledai. ~Gaila meilės, nors tikriausios, ~ 415 XCVI | Gyvenimo mano saulutė jau leidžia ~Kas kartą šešėlius ilgyn 416 XCVI | pasaulėje pasižmonėt.~Vai, lėkite, dainos, iš vargo nupintos,~ 417 XLIX | skausmų. ~Iš kur tau sąjausmos lėks žodis? ~Kas tau padės, kas 418 1 | Dainuodamos jas meiliai laisto,~Lelijų skinas žydinčių.~Atsimenu, 419 XCVIII | riaumotų, ~Žmonės šoktų ir leliotų, ~Net žuvytės vis tik nertų, ~ 420 XXX | Pats Vytuts žiūri, mūšį lemia,~Arti kryžiokai vanagai...~ 421 1 | veidą skaistų~Prie rūtų lenkia kvepiančių,~Dainuodamos 422 XXII | ateina, ~Užgėręs užtraukia ir lenkišką dainą. ~Kožnam išvažiuodams 423 XXII | pastosi tuo lenku:~Vis lenkiškai, poniškai sau tu kalbėsi, ~ 424 XII | XII~ ~AŠAROS ~Iš lenkiško~ ~Kur bakūžė samanota,~Kurioje 425 XXXI | gyvenau? ~Už ką čion gausiai liejos kraujas, ~Kam atvedė pulkus 426 LXXVIII| Mergelė jaunoji~Ašaras bėrė,~Liepa kuplioji~Ašaras gėrė.~Ko 427 LXXVIII| LXXVIII~ ~VAITOJIMAS~ ~Augo liepelė,~Augo šakojo,~Po ja mergelė~ 428 LII | ką žinos. ~Tenai kuplioji liepužėlė ~Dejuoja, vėjo pučiama, ~ 429 XXII | O lenku pastoti - tai lietuvio laimė, ~Ir lenku nebus, 430 XXX | žirgelį,~Užstok už garbę lietuvių.~Štai kabo tavo tymo balnas,~ 431 1 | šneka:~"Gražu, gražu mūs Lietuvoj..." ~O tėviške! kaip mielas 432 XXX | minių minios,~Tai narsūs Lietuvos vaikai...~Jau peržengti 433 XLIX | degtinė", -~Tai vaistas vargo ligoje.~ ~ 434 LII | LII~ ~Lakštingale, gražus paukšteli, ~ 435 XXII | parapijos gerą, ~O auksą, kas liks, tai į iždą įduosi ~Ir nors 436 XXXI | Dabar ne obelis žalioji ~Linguoja, vėjo pučiama, -~Seselė 437 XXXII | Tik šitas mėnulis, ką linksmas taip plaukia, ~Sakys tau: 438 XCVIII | šiltesnė~Ir galvelė bus linksmesnė.~O, kad Nemunas garbingas ~ 439 XII | tos mislys mano jaunos,~Linksmos kaip drugiai?~Ta bakūžė 440 XXXI | Jiems reik tik turtų ir linksmybių, ~O tu už juos numirti eik. ~ 441 LIX | nešiojas,~Ten krūvos vežimų, lipytų žmonių,~Ten guli birbynės 442 LIX | LIX~ ~Per tvorą į sodą mūs pono 443 LVIII | LVIII~ ~Nereikia mums turtų didžiųjų, ~ 444 LXXVIII| LXXVIII~ ~VAITOJIMAS~ ~Augo liepelė,~ 445 XXVIII | silpną tuo parlaužė. ~Kaip lydėjo vargdienėlį, ~Nieks ant 446 XII | Obelis kur augalota,~Ką sode mačiau?~Kur upeliai platūs, sraunūs,~ 447 XXX | kopūstai ritas galvos, ~Ir maišos su maldoms keiksmai, ~Lavonų 448 LVIII | žemiausias ~Vargingų žmonelių maldas?~ ~ 449 XXX | ritas galvos, ~Ir maišos su maldoms keiksmai, ~Lavonų guli baisios 450 XXII | koks prasčiokas, dėl Dievo malonės ~Prašys jis už dyką palaidot 451 XXX | per miškus, per kalnus,~Malšinkie priešus plėšikus.~O ar tai 452 XXXI | jūs. ~Parneškie, žirge, mandierėlę ~Mieliems tėveliams, seserims, ~ 453 1 | sunkių~Ir prastas aprėdas marškonis~Apdengia sąnarius visų.~ 454 XXXI | tu už juos numirti eik. ~Mat, prastas yra ant to sutvertas ~ 455 CII | troškimo, ~Kurie sugriūva kaip matai, ~Gaila to užsidegimo, ~ 456 LIX | išblyškęs, apdriskęs visai -~Ir matė, kaip ponvaikiai puikūs 457 XXV | mane jauną ~Vargina iš pat mažens, ~Kam nė giltinė nepjauna, ~ 458 XXX | švilpia blogas oras,~Ir vėtros medį bando raut,~O narsūs Vytauto 459 1 | Seniai jau paukščiai medžiuos snaudžia,~Bet pats užmigti 460 XXXII | Paliepkie tu širdžiai, kad meilę nejaustų. ~Rūtelių vainike, 461 XCIII | šiandieną da mislys man mena, ~Kad svieto žmonelių širdies 462 XXXII | dieną girdėdams, ~Tik šitas mėnulis, ką linksmas taip plaukia, ~ 463 XXII | Kožnam išvažiuodams vaikinui, merginai ~Į dovanas duosi po kokią 464 1 | Ir grakščios tos šalies merginos~Ten žydi vis kuo nepuikiau...~ 465 XXIV | nors metus, ~Ne kartais jį meta ~Ir myli kitus. ~Norėsi 466 XXII | mus užvaduosi, ~Nes kožną metelį vis tūkstančius gausi." ~ 467 XXXI | nesileidžia ~Nė jokius ilgus metelius. ~Tenai pušelės siūbuonėlės, ~ 468 XLIX | liuosybę gaut? ~Norėtum, metęs iš rūstybės ~Šeimyną, gimtinius 469 XXIV | Pabuvus su vyru ~Pati nors metus, ~Ne kartais jį meta ~Ir 470 1 | Lietuvoj..." ~O tėviške! kaip mielas kraštas, ~Kuriuo taip netekau 471 XLVII | O mano berneliui, o mano mieliausiam, ~Tik drėgną žemelę ir grabą 472 XXXI | Parneškie, žirge, mandierėlę ~Mieliems tėveliams, seserims, ~Tegul 473 XXXI | kareiviška taurė, ~Kada man miels artojaus vardas, ~Palši 474 XXXI | mirčio nieks negeidžia ~Pas mielus brolius, tėvelius, ~Ten 475 XXX | žirgai.~Tai joja vyrų minių minios,~Tai narsūs Lietuvos vaikai...~ 476 XXX | juodbėriai žirgai.~Tai joja vyrų minių minios,~Tai narsūs Lietuvos 477 XXXI | gaują ~Žvėrių, kad muštųs mirtinai. ~Ar už tėvynę, už liuosybę? ~ 478 XXXI | jie sau suras. ~Ir vėl dėl mislių šėtoninių, ~Dėl savo laimės 479 XXX | štai šviesus,~Ir jokie per miškus, per kalnus,~Malšinkie priešus 480 XXII | būva kaip šieno, ~Jeigu tik moka apseit su kiekvienu:~Ateis 481 XXXI | ant viso svieto ~Gailėtis mokat iš širdies;~Mes ponams įrankio 482 XXII | mažas, tuojau bet paaugsi, ~Mokslainėn kaip koks sau ponaitis tik 483 CII | nieks sustabdyt. ~Gaila motinos vargingos, ~Kuriai atseina 484 LVIII | LVIII~ ~Nereikia mums turtų didžiųjų, ~Nereikia 485 XXX | užmatai, ~Kryžiokai guli kaipo musės, ~Ir drasko kūnus jų vilkai. ~ 486 XCVIII | Turiu butelį degtinės.~Muš kačiukės katinuką, ~Peš 487 XXXI | kaip gaują ~Žvėrių, kad muštųs mirtinai. ~Ar už tėvynę, 488 XXXII | raudons putinėli;~Aš tave mylėsiu, aš tave guodosiu, ~Su širdžia 489 XXXII | apkabinus aš jam pasakyčiau:~"Aš myliu iš tikro, o tu tiktai tyčiai." ~ 490 XLIX | nolabiau, ~Ir laikas tų žaizdų n'išdildo, ~O vargas drasko 491 XXXII | žiūrėjo. ~"Tvaskėkie, ugnelė, nakties tamsumyne, ~Raminkie man 492 XXV | audros žiaurios, ~Ižkit naktyje dienoj, ~Lai užgęsta kančios 493 LII | nečiulbėk, ~Į mano gimtinį namelį, ~Linksmai giedodamas, nulėk. ~ 494 XXIV | Nors sykį nubraukt, -~Pati namie bando ~Visaip tave dergt, ~ 495 XXX | nesuskaityt, ~Dainuodami namuosna joja ~Baltų tėvelių atlankyt.~ ~ 496 XLVII | Ir dovanas davė karalius narsiausiem, ~Ir kožno bevieno narsybę 497 CII | jaunųjų, ~Kurios praslinko be naudos, ~Gaila debesų drėgnųjų, ~ 498 LIX | Kiek turi žaidimų gražių, navatnių:~Viens kriauše, kits arklį 499 LXXVIII| Ašaros, graudžios ~Kaip našlaitėlės, ~Ašaros, skaudžios ~Kaip 500 XXVIII | vargdienėlį, ~Nieks ant to nė neatbojo, ~Graudžiai verkė motinėlė, ~