| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Pranas Vaicaitis Poezija IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Poem
501 XCVI | pasaulėje vietos~Ir jus neatjaustų viengenčių širdis,~O! tąsyk 502 XXII | lietuvio laimė, ~Ir lenku nebus, kas gyvena tik kaime. ~ 503 LII | paukšteli, ~Pas mano langą nečiulbėk, ~Į mano gimtinį namelį, ~ 504 XXXI | pulkai, ~Ir niekas niekad nedejuoja, ~Pakolei nežili plaukai. ~ 505 XXVIII | vargdienėlis, ~Apie jį nieks nedūmojo. ~Kaip paaugo, vargas spaudžia, ~ 506 CII | Gaila ašarų karčiųjų, ~Kurių negal nieks sustabdyt. ~Gaila 507 1 | snaudžia,~Bet pats užmigti negali... ~Kaip vandens upės mislys 508 XXXI | Ten mano mirčio nieks negeidžia ~Pas mielus brolius, tėvelius, ~ 509 XXVIII | ieškotis, ~Nieks prie savęs jo neglaudžia -~Apie jį nenor galvotis. ~ 510 CII | debesų drėgnųjų, ~Kurie negrįš jau atgalios. ~Gaila darbo 511 1 | Lietuva vadinas -~Bet aš neilgai ten buvau...~Atsimenu, kada 512 1 | taip netekau ūmai, - -~To neišreikš nė vienas raštas, ~Tą pasakys 513 XLIX | viltis. ~Viltis, ką niekad neišsipildo, ~Nors stengtumeis kuo nolabiau, ~ 514 XXXII | Sakykie jo širdžiai, ką meilės nejaučia, ~Kad da pamatytie nors 515 XXXII | Paliepkie tu širdžiai, kad meilę nejaustų. ~Rūtelių vainike, gentarais 516 CII | klausyti nieks. ~Gaila paukščių nekaltųjų, ~Kuriuos gal vanags sudraskyt, ~ 517 XXV | Kančią iš jaunos galvos. ~Ko nelaimės mane jauną ~Vargina iš pat 518 CII | atseina elgėtaut, ~Gaila žemės nelaimingos, ~Kuriai sutingo vaiks tarnaut.~ ~ ~ ~ 519 XXIV | užeit, -~Pati susiraukus ~Neleis tave greit. ~Nueisi pas 520 XXXI | manęs laukia nusiminę, ~Bet nematysiu aš jau jūs. ~Parneškie, 521 XCVIII | galvelė bus linksmesnė.~O, kad Nemunas garbingas ~Būtų šiandien 522 XCVIII | ir paukšteliai~Vis prie Nemuno keliautų~Ir degtinės paragautų.~ 523 XXVIII | smogiai, ~Nieks žinot jo nenorėjo. ~Kožną dieną prasčiokėlį ~ 524 1 | Ir oras, ramumu išpiltas,~Nenoroms traukia prie dainos,~Kaip 525 LXXVIII| raudi,~Raiba gegele?~Kaip nenuliūsiu, ~Kaip linksma būsiu:~Brolis 526 XLIX | neturi tu tokią, ~Į vilką nepavirs bitis, ~Ir vėlei triūsk 527 XLIX | ponams iždą vėl prikraut. ~Nepažiūrės ant verksmo tavo ~Nė tavo 528 XXV | mažens, ~Kam nė giltinė nepjauna, ~Laukia, kol pastosiu sens? ~ 529 XLIX | vilks, ką avį pasigavo, ~Nepripažįsta pons skausmų. ~Iš kur tau 530 1 | merginos~Ten žydi vis kuo nepuikiau...~Šalis ta Lietuva vadinas -~ 531 XXXI | kanuolės, ~Laukuos jau vėl nėra pulkų, ~Tik viens pašautas 532 XCVI | kelkit jausmus!~Bet jeigu nerasit pasaulėje vietos~Ir jus 533 XXXI | Bet ką čion! ponams to nereik, ~Jiems reik tik turtų ir 534 XXX | dūmai rūksta, dunda žemė,~Nerimsta juodbėriai žirgai,~Pats 535 XCVIII | leliotų, ~Net žuvytės vis tik nertų, ~Degtinukę mielą gertų;~ 536 XXXI | tėvelius, ~Ten meilės saulė nesileidžia ~Nė jokius ilgus metelius. ~ 537 XCVI | gyvo netėmys akis.~Daugiaus nesiskirtumėm, mano dainelės,~Sesutės 538 XXXII | Paliepkie vainikui, kad galvą nespaustų, ~Paliepkie tu širdžiai, 539 XXX | dainuoja, ~Jų grobio nė nesuskaityt, ~Dainuodami namuosna joja ~ 540 XXII | palaidot jo žmoną, ~Bet tu nesutik, reikalauk dešimtinės -~ 541 1 | mielas kraštas, ~Kuriuo taip netekau ūmai, - -~To neišreikš nė 542 XCVI | kietas~Rakstelis, kur gyvo netėmys akis.~Daugiaus nesiskirtumėm, 543 XXX | kalnai ir plynios,~Jau priešų netoli laukai...~Sudiev, tėvyne 544 XLIX | baisius laukus. ~Bet širdį neturi tu tokią, ~Į vilką nepavirs 545 LVIII | Nenorime spausti prastųjų, ~Neveržiam jų duonos juodos. ~Nenorime 546 LIX | kriauše, kits arklį su savim nešiojas,~Ten krūvos vežimų, lipytų 547 XXV | laukiu, ko aš augu? ~Kam nešioti tuos skausmus? ~Kodėl nėr 548 XXXI | niekad nedejuoja, ~Pakolei nežili plaukai. ~Dabar ne eglė 549 XXVIII | prasčiokėlis, ~Nieks to nė nežinojo. ~Ėmė augti vargdienėlis, ~ 550 XXXI | paukščių padeda pulkai, ~Ir niekas niekad nedejuoja, ~Pakolei 551 XLIX | neišsipildo, ~Nors stengtumeis kuo nolabiau, ~Ir laikas tų žaizdų n' 552 XXIV | jį meta ~Ir myli kitus. ~Norėsi pas draugą, ~Kaimyną užeit, -~ 553 XLIX | iš kur liuosybę gaut? ~Norėtum, metęs iš rūstybės ~Šeimyną, 554 XLIX | kad aitvars būt nuvytas, ~Nubodo amžius jau vergaut, ~Bet 555 XXIV | vargą nuo savęs ~Nors sykį nubraukt, -~Pati namie bando ~Visaip 556 XXXI | Už juos reik duotiesi nukaut... ~Parneškie, juodas varne, 557 LII | namelį, ~Linksmai giedodamas, nulėk. ~Tenai mamelę nuramykie, ~ 558 LXXVIII| Brolio verksmelį,~Oi, aš nulėkčiau -~Jį pamatyčiau, ~Oi, aš 559 LXXVIII| Jį suraminčiau.~Galvą nulenkus,~Verkė drebėjo,~Per abu 560 XXXI | įrankio tik vietoj,~Mes numirėm, ir ką išties ~Jiems mūs 561 XXXI | linksmybių, ~O tu už juos numirti eik. ~Mat, prastas yra ant 562 XXXII | Sakykie, ką veikia vaikins numylėtas. ~Sakykie, kad gano jis 563 XCVI | lėkite, dainos, iš vargo nupintos,~Iš kaimo į kaimą pas jaunus, 564 LII | giedodamas, nulėk. ~Tenai mamelę nuramykie, ~Palinksmink baltą galvą 565 XXXI | namus, ~Ten manęs laukia nusiminę, ~Bet nematysiu aš jau jūs. ~ 566 XLIX | šaltinį gausų ~Atrasi prakaitą nutryt? ~Tai yr tik viens toksai 567 XLIX | Geidi, kad aitvars būt nuvytas, ~Nubodo amžius jau vergaut, ~ 568 XCVI | širdis, nelaimių sutrintas,~Nušluostykit ašaras, kelkit jausmus!~ 569 XII | drugiai?~Ta bakūžė jau supuvo,~Obelies jau nėr,~Ir upeliai jau 570 LIX | pintos~Ir gardūs įdėti į jas obuoliai.~Ir mislija vaikas, vargų 571 XXXI | vardas, ~Palši jauteliai ir ore? ~Ten mano mirčio nieks 572 LXXVIII| brolelį.~O kad pavirsčiau į oro paukštelį, ~Tai aš išgirsčiau ~ 573 XXVIII | jį nieks nedūmojo. ~Kaip paaugo, vargas spaudžia, ~Reikia 574 XXII | da tu mažas, tuojau bet paaugsi, ~Mokslainėn kaip koks sau 575 1 | lietuviai varguoliai,~Nes pabaigti dienos darbai...~Kaip tąsyk 576 XLVII | ulonų narsybę. ~Tuo mirčio pabūgo, tuo bėgti pradėjo, ~Karalius 577 XXIV | vaikine, ~Liuosybės saldžios. ~Pabuvus su vyru ~Pati nors metus, ~ 578 XXXI | ten kukuoja, ~Jai paukščių padeda pulkai, ~Ir niekas niekad 579 XLIX | sąjausmos lėks žodis? ~Kas tau padės, kas užtarys? ~Kas kelią 580 XCVI | Lazdelę keleivio turėsiu padėt,~Bet geisčiau, kad dainas 581 XLIX | bangaus ištraukt, ~Žiūrėk - padotkas atsitiko, ~Reik ponams iždą 582 XCIII | pagriebti ~Nuo žemės, o paėmiau rasą tiktai, ~Norėjau aš 583 XLIX | drasko kuo skaudžiau.~Iš kur pagelbą linksmą gausi, ~Iš kur ramybę 584 XCIII | Norėjau aš deimanto grūdus pagriebti ~Nuo žemės, o paėmiau rasą 585 XCVI | kaimą pas jaunus, senus!~Paguoskite širdis, nelaimių sutrintas,~ 586 XXII | verkdams jisai pažadės, paketinęs ~Atneš tiek, kiek reikia, 587 XXII | malonės ~Prašys jis už dyką palaidot jo žmoną, ~Bet tu nesutik, 588 XCVI | dainas jaunystės įstengčiau~Paleisti pasaulėje pasižmonėt.~Vai, 589 LII | Tenai mamelę nuramykie, ~Palinksmink baltą galvą jos, ~Jai apie 590 XXXI | XXXI~ ~Paliovė griaut ir baubt kanuolės, ~ 591 XXV | pūskit, šiaurūs, ~Pūskite be paliovos ~Ir išpūskit, vėtros žiaurios, ~ 592 XXXI | miels artojaus vardas, ~Palši jauteliai ir ore? ~Ten mano 593 XLVII | aukšto šypsojos, ~Bet, priešą pamatę, tuo vytis pašoko ~Ir, priešą 594 LXXVIII| verksmelį,~Oi, aš nulėkčiau -~Jį pamatyčiau, ~Oi, aš pribėgčiau -~Jį 595 XXXII | meilės nejaučia, ~Kad da pamatytie nors sykį jį gaučia, ~Kada 596 XXII | Kaip reikia gyventi, tave pamokysiu. ~Dabar da tu mažas, tuojau 597 XLVII | kapojo. ~Ir gyrės ulonai - pamušę jie priešą, ~Ir myli juos 598 LVIII | mes viešpatauti, ~Nenorim pamušti tautas, ~Nenorim jų tėviškes 599 XCVIII | žąsinas žąsiukę,~Turi poniškas panaitę,~Turi bernas sau tarnaitę,~ 600 XLVII | vytis pašoko ~Ir, priešą panokę, į mūšį sustojo. ~Daugybė 601 XCVIII | mergos iš bernelių, ~Juoksis panos iš ponelių, ~Tik aš vienas 602 XCVIII | išsitrauksiu,~Degtinukės paragausiu,~Tuo krūtinė bus šiltesnė~ 603 XCVIII | Nemuno keliautų~Ir degtinės paragautų.~Žvėrys gertų ir riaumotų, ~ 604 XXII | dvarą, ~Sudėsi ten pusės parapijos gerą, ~O auksą, kas liks, 605 XXIV | tave dergt, ~O kaip tik pareisi, ~Pradės tuo ir verkt ~Už 606 XXVIII | vargdienėlio ~Kūną silpną tuo parlaužė. ~Kaip lydėjo vargdienėlį, ~ 607 XLIX | Kas kelią laisvės tau parodys? ~Kas tavo plėšikus sutrys? ~ 608 XXXI | Tik viens pašautas ir parpuolęs, ~Bet gyvas tarpe užmuštų;~ 609 XXII | Paskui tėvukus aplankyt parvažiuosi, ~Tau puotą iškelsim, rankas 610 XXXII | Kada apkabinus aš jam pasakyčiau:~"Aš myliu iš tikro, o tu 611 LII | galvą jos, ~Jai apie mane pasakykie, ~Lai apie mane ką žinos. ~ 612 1 | neišreikš nė vienas raštas, ~Tą pasakys vieni jausmai...~ ~ 613 XXII | Prisėskie, vaikeli, ką tau pasakysiu, ~Kaip reikia gyventi, tave 614 XCVI | dainelės,~Sesutės laimingų pasaulės dienų,~Sykiu pasilsėsim 615 XCIII | Norėjau aš laimę ant svieto pasiekti, ~O teko man usnys ir dagių 616 XLIX | vaikų! -~Kaip vilks, ką avį pasigavo, ~Nepripažįsta pons skausmų. ~ 617 XCVI | laimingų pasaulės dienų,~Sykiu pasilsėsim ramybės vietelėj~Po vėtrų, 618 XCVI | ilgyn;~Jausmai bekovodami pasilsio geidžia,~Kasdieną prie karsto 619 XCVI | įstengčiau~Paleisti pasaulėje pasižmonėt.~Vai, lėkite, dainos, iš 620 XLVII | Tik drėgną žemelę ir grabą paskyrė.~ ~ 621 XXXI | laimės ir garbės ~Jie duos pasmeigti ant deiginių ~Visus kareivius, 622 XXII | užtenka. ~Ir būsi tu kunigs, pastosi tuo lenku:~Vis lenkiškai, 623 XXV | giltinė nepjauna, ~Laukia, kol pastosiu sens? ~Ko aš laukiu, ko 624 XXII | aukšto žiūrėsi. ~O lenku pastoti - tai lietuvio laimė, ~Ir 625 XXV | nelaimės mane jauną ~Vargina iš pat mažens, ~Kam nė giltinė 626 XXVIII | galvotis. ~Buvo geras ir patogiai, ~Vargšas su visais šnekėjo, ~ 627 1 | toli toli...~Seniai jau paukščiai medžiuos snaudžia,~Bet pats 628 XCVIII | žvėreliai,~Visos žuvys ir paukšteliai~Vis prie Nemuno keliautų~ 629 1 | visų.~Bent tave meiliai pavaišina,~Kaip tik nueisi į svečius, -~ 630 LXXVIII| Spaudžia brolelį.~O kad pavirsčiau į oro paukštelį, ~Tai aš 631 XXVIII | motinėlė, ~Bet ir ją tuo pašarvojo.~ ~ 632 XXXI | vėl nėra pulkų, ~Tik viens pašautas ir parpuolęs, ~Bet gyvas 633 XLVII | priešą pamatę, tuo vytis pašoko ~Ir, priešą panokę, į mūšį 634 XXII | dešimtinės -~Ir verkdams jisai pažadės, paketinęs ~Atneš tiek, 635 XXXII | Visi tave giria, o mane tik peikia. ~Ugniasargės jausmas vargingos, 636 XLVII | Auksinės kepurės ir aukso pentinai ~Narsiųjų ulonų iš tolo 637 XXX | kryžiokai vanagai...~Tai ne perkūns smarkus sugriovė,~Ne šviesūs 638 XXX | narsūs Lietuvos vaikai...~Jau peržengti kalnai ir plynios,~Jau priešų 639 XCVIII | Muš kačiukės katinuką, ~Peš žąsiukės žąsinuką, ~Juoksis 640 XXXI | Tegul vieni didžturčiai piaunas, ~Kad taip jau geidžia kraujo 641 XXXI | Ką čion aš blogo, ~Ką pikto artimui dariau, ~Kam atitraukė 642 XXX | būk laiminga visada,~Sau pinkie laimės aukso vielą,~Tegul 643 LIX | guli birbynės ir underės pintos~Ir gardūs įdėti į jas obuoliai.~ 644 XXXI | Tenai pušelės siūbuonėlės, ~Plačiai išskėtusios šakas, ~Vilioja 645 XXXI | ten siūbuoja, ~Išskėtusi plačias šakas, ~Tai motinėlė ten 646 XLIX | triūsia, prakaituoja, ~Laukus plačiuosius ardami, ~Per dieną dirbdami 647 XXXI | jiems ieškokie, ~Beardamas plačius laukus. ~Tegul vieni didžturčiai 648 XII | sode mačiau?~Kur upeliai platūs, sraunūs,~Tekantie smagiai?~ 649 XXXI | nedejuoja, ~Pakolei nežili plaukai. ~Dabar ne eglė ten siūbuoja, ~ 650 XXXII | mėnulis, ką linksmas taip plaukia, ~Sakys tau: ji myli ir 651 XXXI | tėveliams, seserims, ~Tegul ją plaus su ašarėlėms, ~Pakolei Dievs 652 XLVII | Bekabo kardelis iš vieno tik plieno. ~Ant mano bernelio, iš 653 XCIII | teko man usnys ir dagių pluoštai. ~Norėjau prikalbint prie 654 XXX | Jau peržengti kalnai ir plynios,~Jau priešų netoli laukai...~ 655 XLVII | Ir myli juos žmonės, duod pokylį viešą, ~Ir laimino pulką 656 XXII | Mokslainėn kaip koks sau ponaitis tik trauksi. ~Tėvukas juk 657 XCVIII | bernelių, ~Juoksis panos iš ponelių, ~Tik aš vienas laimingiausias, ~ 658 XXII | tuo lenku:~Vis lenkiškai, poniškai sau tu kalbėsi, ~Į mus, 659 XCVIII | Turi žąsinas žąsiukę,~Turi poniškas panaitę,~Turi bernas sau 660 XLIX | pasigavo, ~Nepripažįsta pons skausmų. ~Iš kur tau sąjausmos 661 XXXI | yra ant to sutvertas ~Kad ponų reikalams tarnaut, ~Pas 662 LIX | apdriskęs visai -~Ir matė, kaip ponvaikiai puikūs žėrėjo, ~Kaip žaidė, 663 XXIV | dergt, ~O kaip tik pareisi, ~Pradės tuo ir verkt ~Už būvį, tėvynę ~ 664 XXII | tiek, kiek reikia, ką būtų pragėręs, ~O girtas da galvą būt 665 XLIX | užtaros šaltinį gausų ~Atrasi prakaitą nutryt? ~Tai yr tik viens 666 1 | giesmininkų vėversių.~Ten prakaitas aplieja žmones~Prie vasaros 667 XLIX | užspėsi nors skatiką ~Iš prakaito bangaus ištraukt, ~Žiūrėk - 668 XLIX | XLIX~ ~Žmonelės triūsia, prakaituoja, ~Laukus plačiuosius ardami, ~ 669 XXII | su kiekvienu:~Ateis koks prasčiokas, dėl Dievo malonės ~Prašys 670 XLIX | Ir vėlei triūsk ir verk, prasčioke, ~Gyvenims tavo tik viltis. ~ 671 XXVIII | jo nenorėjo. ~Kožną dieną prasčiokėlį ~Vargas, bėdos vienos graužė ~ 672 XXVIII | XXVIII~ ~Užgimė viens prasčiokėlis, ~Nieks to nė nežinojo. ~ 673 XLVII | mano bernelio, iš kaimo prasčioko, ~Puikoriai ulonai iš aukšto 674 XXII | girtas da galvą būt sau prasivėręs. ~Paskui prisipirksi laukų 675 CII | tų dienų jaunųjų, ~Kurios praslinko be naudos, ~Gaila debesų 676 XLVII | vaikinas, ~Iš tolo atjojęs, prastai išžiūrėjo. ~Anųjų ūsorių, 677 XLIX | dirbdami dejuoja, -~Sunku prastu būt žmogumi. ~Vos tik užspėsi 678 LVIII | tuščios, ~Nenorime spausti prastųjų, ~Neveržiam jų duonos juodos. ~ 679 1 | Atsimenu, kada į guolį~Saulutę prašo vakarai~Ir gieda lietuviai 680 XXII | prasčiokas, dėl Dievo malonės ~Prašys jis už dyką palaidot jo 681 LXXVIII| Jį pamatyčiau, ~Oi, aš pribėgčiau -~Jį suraminčiau.~Galvą 682 XCIII | dagių pluoštai. ~Norėjau prikalbint prie darbo doringo, ~Prie 683 XLIX | atsitiko, ~Reik ponams iždą vėl prikraut. ~Nepažiūrės ant verksmo 684 XXII | XXII~ ~Prisėskie, vaikeli, ką tau pasakysiu, ~ 685 XXII | sau prasivėręs. ~Paskui prisipirksi laukų arba dvarą, ~Sudėsi 686 XLVII | daugybės ulonų narsiųjų, ~Ir prunkštė daugybės žirgelių bėrųjų. ~ 687 XLVII | bernelio, iš kaimo prasčioko, ~Puikoriai ulonai iš aukšto šypsojos, ~ 688 LIX | Ir matė, kaip ponvaikiai puikūs žėrėjo, ~Kaip žaidė, kaip 689 XLVII | pokylį viešą, ~Ir laimino pulką ūsorių ulonų, ~Ką gelbėjo 690 XXXI | liejos kraujas, ~Kam atvedė pulkus čionai? ~Kareivius veja 691 XXII | aplankyt parvažiuosi, ~Tau puotą iškelsim, rankas išbučiuosim, ~ 692 XXV | vėjai, pūskit, šiaurūs, ~Pūskite be paliovos ~Ir išpūskit, 693 XXXII | Skaistusis jurgine, raudons putinėli;~Aš tave mylėsiu, aš tave 694 XXXI | jokius ilgus metelius. ~Tenai pušelės siūbuonėlės, ~Plačiai išskėtusios 695 XCIII | širdis atšalusias, ledą radau. ~O visgi šiandieną da mislys 696 LIX | vartytis ~Ir skindamas vaisių ragauti skaniai."~ ~ 697 XCVI | sugrįžkit, kur mano gul kietas~Rakstelis, kur gyvo netėmys akis.~ 698 XXXII | XXXII~ ~Ant kalno Ramaujos ugnelė tvaskėjo, ~Ugniasargė 699 XXXI | atitraukė nuo to stogo, ~Kuriam ramiai aš gyvenau? ~Už ką čion 700 XXXII | ugnelė, nakties tamsumyne, ~Raminkie man širdį, ką trinka krūtinėj. ~ 701 1 | kaitrios dienos~Ir oras, ramumu išpiltas,~Nenoroms traukia 702 XLIX | pagelbą linksmą gausi, ~Iš kur ramybę tau įgyt, ~Kur užtaros šaltinį 703 XCVI | dienų,~Sykiu pasilsėsim ramybės vietelėj~Po vėtrų, nelaimių, 704 XLIX | amžius jau vergaut, ~Bet tavo rankos surakytos ~Vargais, iš kur 705 XCIII | pagriebti ~Nuo žemės, o paėmiau rasą tiktai, ~Norėjau aš laimę 706 XXXI | vėjo pučiama, -~Seselė rauda tik jaunoji, ~Rūtas žaliąsias 707 LXXVIII| Miela mergele,~Ko taip tu raudi,~Raiba gegele?~Kaip nenuliūsiu, ~ 708 LXXVIII| šakojo,~Po ja mergelė~Verkė raudojo.~Mergelė jaunoji~Ašaras 709 XXXII | bijūnėli, ~Skaistusis jurgine, raudons putinėli;~Aš tave mylėsiu, 710 XXX | oras,~Ir vėtros medį bando raut,~O narsūs Vytauto bajorai~ 711 1 | To neišreikš nė vienas raštas, ~Tą pasakys vieni jausmai...~ ~ 712 XXXI | ant to sutvertas ~Kad ponų reikalams tarnaut, ~Pas juos esi tu 713 XXII | žmoną, ~Bet tu nesutik, reikalauk dešimtinės -~Ir verkdams 714 1 | upės mislys teka, ~Idėjos reiškiasi galvoj,~Gamta su tavim, 715 XCVIII | paragautų.~Žvėrys gertų ir riaumotų, ~Žmonės šoktų ir leliotų, ~ 716 XXX | kardai. ~Ir kaip kopūstai ritas galvos, ~Ir maišos su maldoms 717 1 | galvoj,~Gamta su tavim, rodos, šneka:~"Gražu, gražu mūs 718 XXII | Į dovanas duosi po kokią rublinę, ~O rublių pas kunigą būva 719 XXII | duosi po kokią rublinę, ~O rublių pas kunigą būva kaip šieno, ~ 720 XXX | gyvuoja Lietuva!~Jau dūmai rūksta, dunda žemė,~Nerimsta juodbėriai 721 XXXI | vargingų da gailėtis, ~Da rūpinsis dėl mūs katras;~Kad jiems 722 XLIX | gaut? ~Norėtum, metęs iš rūstybės ~Šeimyną, gimtinius namus, ~ 723 LXXVIII| Brolis išgrūstas ~Į kraštą rusų. ~Taip mažas daiktas - ~ 724 XXXI | Seselė rauda tik jaunoji, ~Rūtas žaliąsias skindama. ~Broleli 725 XXXII | širdžiai, kad meilę nejaustų. ~Rūtelių vainike, gentarais apsėtas, ~ 726 1 | mergos veidą skaistų~Prie rūtų lenkia kvepiančių,~Dainuodamos 727 LXXVIII| Per abu veidu~Skaidrios rydėjo ~Ašaros, graudžios ~Kaip 728 XXX | griausmai. ~Nuo Žalgirio rytinės pusės, ~Kur tik akims vos 729 XLIX | pons skausmų. ~Iš kur tau sąjausmos lėks žodis? ~Kas tau padės, 730 LII | Vaitoja, manęs laukdama. ~Sakyk - sulauksi tuo sūnelį, ~ 731 XXXII | linksmas taip plaukia, ~Sakys tau: ji myli ir tave ji 732 XII | Iš lenkiško~ ~Kur bakūžė samanota,~Kurioje gimiau,~Obelis 733 1 | aprėdas marškonis~Apdengia sąnarius visų.~Bent tave meiliai 734 XXXI | brolius, tėvelius, ~Ten meilės saulė nesileidžia ~Nė jokius ilgus 735 LIX | Viens kriauše, kits arklį su savim nešiojas,~Ten krūvos vežimų, 736 LII | vėjo pučiama, ~Tenai mamelė sengalvėlė ~Vaitoja, manęs laukdama. ~ 737 1 | Ir užgirdėt toli toli...~Seniai jau paukščiai medžiuos snaudžia,~ 738 XXV | nepjauna, ~Laukia, kol pastosiu sens? ~Ko aš laukiu, ko aš augu? ~ 739 XCVI | kaimo į kaimą pas jaunus, senus!~Paguoskite širdis, nelaimių 740 XXXI | baltasis, ~Kas dieną eidamas senyn. ~Dabar ne obelis žalioji ~ 741 XXXI | Linguoja, vėjo pučiama, -~Seselė rauda tik jaunoji, ~Rūtas 742 XXXI | mandierėlę ~Mieliems tėveliams, seserims, ~Tegul ją plaus su ašarėlėms, ~ 743 XCVI | nesiskirtumėm, mano dainelės,~Sesutės laimingų pasaulės dienų,~ 744 XXXI | motinėlė ten dejuoja, ~Iškėlus sielvartoj rankas. ~Dabar ne aržuolas 745 XXVIII | grabą vargdienėlio ~Kūną silpną tuo parlaužė. ~Kaip lydėjo 746 XXXI | Vilioja jauną artojėlį ~Silsėtis per dienos kaitras. ~Raiba 747 XXXI | metelius. ~Tenai pušelės siūbuonėlės, ~Plačiai išskėtusios šakas, ~ 748 LXXVIII| Verkė drebėjo,~Per abu veidu~Skaidrios rydėjo ~Ašaros, graudžios ~ 749 1 | Kaip tąsyk mergos veidą skaistų~Prie rūtų lenkia kvepiančių,~ 750 XXXII | būk sveiks, bijūnėli, ~Skaistusis jurgine, raudons putinėli;~ 751 LIX | skindamas vaisių ragauti skaniai."~ ~ 752 XLIX | žmogumi. ~Vos tik užspėsi nors skatiką ~Iš prakaito bangaus ištraukt, ~ 753 XLIX | išdildo, ~O vargas drasko kuo skaudžiau.~Iš kur pagelbą linksmą 754 LXXVIII| Kaip našlaitėlės, ~Ašaros, skaudžios ~Kaip akmenėlis.~ ~ 755 XLIX | pasigavo, ~Nepripažįsta pons skausmų. ~Iš kur tau sąjausmos lėks 756 XXV | augu? ~Kam nešioti tuos skausmus? ~Kodėl nėr ant svieto draugo, ~ 757 1 | jas meiliai laisto,~Lelijų skinas žydinčių.~Atsimenu, kaip 758 XXXI | jaunoji, ~Rūtas žaliąsias skindama. ~Broleli mažas, tu nors 759 LIX | sodą bėgioti, vartytis ~Ir skindamas vaisių ragauti skaniai."~ ~ 760 XCVI | greitai ant amžino gyvasčio slenksčio~Lazdelę keleivio turėsiu 761 XCVI | geidžia,~Kasdieną prie karsto slenku jau artyn.~Gal greitai ant 762 XXX | vanagai...~Tai ne perkūns smarkus sugriovė,~Ne šviesūs tvykstelėj 763 XXVIII | šnekėjo, ~Bet jį vargo spaudė smogiai, ~Nieks žinot jo nenorėjo. ~ 764 XLVII | Bet kraujo daugybė, priešų smurtybė ~Sumažino greitai ulonų 765 1 | Seniai jau paukščiai medžiuos snaudžia,~Bet pats užmigti negali... ~ 766 CII | tikriausios, ~Kuri išnyksta kaipo sniegs, ~Gaila kalbos, nors geriausios, ~ 767 XII | Obelis kur augalota,~Ką sode mačiau?~Kur upeliai platūs, 768 XXVIII | visais šnekėjo, ~Bet jį vargo spaudė smogiai, ~Nieks žinot jo 769 LVIII | goslybos tuščios, ~Nenorime spausti prastųjų, ~Neveržiam jų 770 XII | mačiau?~Kur upeliai platūs, sraunūs,~Tekantie smagiai?~Kur tos 771 XXX | išalkę žvėrys traukias,~Ar staugia meškos ir vilkai?~O, tai 772 XLIX | niekad neišsipildo, ~Nors stengtumeis kuo nolabiau, ~Ir laikas 773 XXIV | Nueisi pas Ickų ~Nors stiklą ištraukt, ~Kad vargą nuo 774 XXXI | dariau, ~Kam atitraukė nuo to stogo, ~Kuriam ramiai aš gyvenau? ~ 775 XLVII | sustoti ir gudą kapoti, ~O stojo daugybės ulonų narsiųjų, ~ 776 XXXI | Broleli mažas, tu nors stokie ~Į mano vietą pas tėvus ~ 777 XLVII | mano bernelis ant vietos stovėjo ~Ir, kraują beliedamas, 778 XCVIII | šokinėtų, ~Net ir žemė strapinėtų.~ ~ 779 XLVII | žemės išvirtę, durkliais subadyti, ~Bet kraujo daugybė, priešų 780 XXII | prisipirksi laukų arba dvarą, ~Sudėsi ten pusės parapijos gerą, ~ 781 CII | nekaltųjų, ~Kuriuos gal vanags sudraskyt, ~Gaila ašarų karčiųjų, ~ 782 XXX | Tai ne perkūns smarkus sugriovė,~Ne šviesūs tvykstelėj žaibai, -~ 783 CII | darbo ir troškimo, ~Kurie sugriūva kaip matai, ~Gaila to užsidegimo, ~ 784 XCVI | viengenčių širdis,~O! tąsyk sugrįžkit, kur mano gul kietas~Rakstelis, 785 XLVII | pradėjo, ~Karalius vos tik sulaikyt tegalėjo, ~O mano bernelis 786 LII | manęs laukdama. ~Sakyk - sulauksi tuo sūnelį, ~Laiminga būsi 787 XLVII | daugybė, priešų smurtybė ~Sumažino greitai ulonų narsybę. ~ 788 LII | laukdama. ~Sakyk - sulauksi tuo sūnelį, ~Laiminga būsi ir linksma~ ~ 789 XXXI | man prakeiktas kardas, ~Sunki kareiviška taurė, ~Kada 790 1 | dainos,~Kaip tąsyk varpas sunkiai gaudžia~Ir užgirdėt toli 791 1 | žmones~Prie vasaros darbų sunkių~Ir prastas aprėdas marškonis~ 792 XLIX | dieną dirbdami dejuoja, -~Sunku prastu būt žmogumi. ~Vos 793 XXV | ant svieto draugo, ~Kas suprastų tuos jausmus? ~Ūžkit, vėtros, 794 XCIII | viduryj, ~Gražiausi jausmai, supratimai gyvena, ~Kaip brangūs žemčiūgai 795 XII | kaip drugiai?~Ta bakūžė jau supuvo,~Obelies jau nėr,~Ir upeliai 796 LIX | Ir mislija vaikas, vargų surakintas:~"O Dieve! nors sykį kad 797 XLIX | vergaut, ~Bet tavo rankos surakytos ~Vargais, iš kur liuosybę 798 LXXVIII| Oi, aš pribėgčiau -~Jį suraminčiau.~Galvą nulenkus,~Verkė drebėjo,~ 799 XXXI | Kitus kvailius jie sau suras. ~Ir vėl dėl mislių šėtoninių, ~ 800 XCVIII | išmintingas, ~Kad ant mūsų susimiltų, ~Savo vandenis išpiltų, ~ 801 XXIV | Kaimyną užeit, -~Pati susiraukus ~Neleis tave greit. ~Nueisi 802 CII | karčiųjų, ~Kurių negal nieks sustabdyt. ~Gaila motinos vargingos, ~ 803 CII | žemės nelaimingos, ~Kuriai sutingo vaiks tarnaut.~ ~ ~ ~ 804 XXXII | tave guodosiu, ~Su širdžia sutrinta šią ugnį dabosiu. ~Tik šits 805 XCVI | Paguoskite širdis, nelaimių sutrintas,~Nušluostykit ašaras, kelkit 806 XLIX | parodys? ~Kas tavo plėšikus sutrys? ~Geidi, kad aitvars būt 807 XXXI | Mat, prastas yra ant to sutvertas ~Kad ponų reikalams tarnaut, ~ 808 XCIII | darbo doringo, ~Prie darbo svarbiausio žmonių kuo daugiau, ~Norėjau 809 1 | pavaišina,~Kaip tik nueisi į svečius, -~Ten tave myli, valgydina,~ 810 XXXII | Sudiev, jaunikaiti, būk sveiks, bijūnėli, ~Skaistusis jurgine, 811 XXVIII | Graudžiai verkė motinėlė, ~Svetimi tiktai žiopsojo. ~Ir užmiršo 812 XLVII | Ką gelbėjo žmonis nuo svetimo pono. ~Ir dovanas davė karalius 813 XCVI | laimingų pasaulės dienų,~Sykiu pasilsėsim ramybės vietelėj~ 814 XXXII | Tvaskėkie, ugnelė, nakties tamsumyne, ~Raminkie man širdį, ką 815 XCVIII | panaitę,~Turi bernas sau tarnaitę,~O aš, vyras aržuolinis,~ 816 LVIII | geidžiam, kad žmonės vargingi, ~Tarnaujanti Dievui širdingai, ~Žmogaus 817 XXXI | dėl mūs katras;~Kad jiems tarnauti, jais gėrėtis -~Kitus kvailius 818 1 | kur upės teka~Linksmai tarp girių ūžiančių~Ir meiliai 819 XXXI | ir parpuolęs, ~Bet gyvas tarpe užmuštų;~Ir mislija: "Ką 820 XXXI | kardas, ~Sunki kareiviška taurė, ~Kada man miels artojaus 821 LVIII | viešpatauti, ~Nenorim pamušti tautas, ~Nenorim jų tėviškes griauti ~ 822 1 | reiškiasi galvoj,~Gamta su tavim, rodos, šneka:~"Gražu, gražu 823 XII | išdžiūvo -~Vargas viens tebėr.~ ~ 824 XLVII | Karalius vos tik sulaikyt tegalėjo, ~O mano bernelis ant vietos 825 XLIX | namus, ~Ieškoti su kardu teisybės ~Po kruvinus baisius laukus. ~ 826 XII | upeliai platūs, sraunūs,~Tekantie smagiai?~Kur tos mislys 827 XCVIII | įsilietų, ~Viena degtine tekėtų, -~Tai būt lėbė! tai būt 828 XCIII | ant svieto pasiekti, ~O teko man usnys ir dagių pluoštai. ~ 829 XXXI | geidžia kraujo jie. ~Bet akys temsta, teka kraujas... ~O tėviške, 830 XXXI | žirge, mandierėlę ~Mieliems tėveliams, seserims, ~Tegul ją plaus 831 XXXI | Iškėlęs galvą, žiūr žemyn, -~Tėvelis verkia tik baltasis, ~Kas 832 XXX | Dainuodami namuosna joja ~Baltų tėvelių atlankyt.~ ~ 833 XXXI | negeidžia ~Pas mielus brolius, tėvelius, ~Ten meilės saulė nesileidžia ~ 834 LVIII | pamušti tautas, ~Nenorim jų tėviškes griauti ~Ir gimtines dovyt 835 XXII | sau ponaitis tik trauksi. ~Tėvukas juk tavo turtingas, ant 836 XXII | gyvena tik kaime. ~Paskui tėvukus aplankyt parvažiuosi, ~Tau 837 XXXI | stokie ~Į mano vietą pas tėvus ~Ir laimę sau ir jiems ieškokie, ~ 838 XXVIII | užmiršo vargdienėlį ~Jau ir tie, kurie žinojo ~Verkė jo 839 XXII | pažadės, paketinęs ~Atneš tiek, kiek reikia, ką būtų pragėręs, ~ 840 LVIII | širdingai, ~Žmogaus nors įgytų tiesas. ~Už ką gi, o Dieve aukščiausias, ~ 841 XCVIII | laimingiausias, ~Nes degtinė - draugs tikriausias.~Į kišenių įsidėsiu,~Ją 842 CII | ledai. ~Gaila meilės, nors tikriausios, ~Kuri išnyksta kaipo sniegs, ~ 843 XXXII | pasakyčiau:~"Aš myliu iš tikro, o tu tiktai tyčiai." ~Sudiev, 844 LXXVIII| Taip mažas daiktas - ~Tikt už knygelę ~Gudas prakeiktas ~ 845 XXXI | Pakolei Dievs ir juos ne'tims. ~Tik jūs vieni ant viso 846 XXXI | kareivius, kiek turės. ~Ar tinka man prakeiktas kardas, ~ 847 XLIX | laukus. ~Bet širdį neturi tu tokią, ~Į vilką nepavirs bitis, ~ 848 XXXII | tave ji laukia. ~Bet tu toks atžūlas, tau meilės nereikia, ~ 849 XLIX | nutryt? ~Tai yr tik viens toksai šaltinis, ~Prie jo ir kriušas 850 1 | ramumu išpiltas,~Nenoroms traukia prie dainos,~Kaip tąsyk 851 XXX | aržuolai,~Ar tai išalkę žvėrys traukias,~Ar staugia meškos ir vilkai?~ 852 XXII | kaip koks sau ponaitis tik trauksi. ~Tėvukas juk tavo turtingas, 853 XXX | karan brolius šaukt.~Jau trempia viešųjį kelelį,~Pulkai jau 854 XXXII | Raminkie man širdį, ką trinka krūtinėj. ~Paliepkie vainikui, 855 XLIX | XLIX~ ~Žmonelės triūsia, prakaituoja, ~Laukus plačiuosius 856 XLIX | nepavirs bitis, ~Ir vėlei triūsk ir verk, prasčioke, ~Gyvenims 857 CII | atgalios. ~Gaila darbo ir troškimo, ~Kurie sugriūva kaip matai, ~ 858 XXII | užvaduosi, ~Nes kožną metelį vis tūkstančius gausi." ~Taip sakė močiutė, 859 XXXI | deiginių ~Visus kareivius, kiek turės. ~Ar tinka man prakeiktas 860 XCVI | slenksčio~Lazdelę keleivio turėsiu padėt,~Bet geisčiau, kad 861 XCVIII | O aš, vyras aržuolinis,~Turiu butelį degtinės.~Muš kačiukės 862 XXII | trauksi. ~Tėvukas juk tavo turtingas, ant visko užtenka. ~Ir 863 LVIII | didžiųjų, ~Nereikia goslybos tuščios, ~Nenorime spausti prastųjų, ~ 864 XXXII | Ant kalno Ramaujos ugnelė tvaskėjo, ~Ugniasargė ilgai į jąją 865 XXXII | gailiai vaitojo ~Ugnelė tvaskėjus tuo tarpu sustojo.~ ~ ~ 866 XXXII | ilgai į jąją žiūrėjo. ~"Tvaskėkie, ugnelė, nakties tamsumyne, ~ 867 LIX | LIX~ ~Per tvorą į sodą mūs pono žiūrėjo ~ 868 XXX | smarkus sugriovė,~Ne šviesūs tvykstelėj žaibai, -~Tai lietuviai 869 XXXII | myliu iš tikro, o tu tiktai tyčiai." ~Sudiev, jaunikaiti, būk 870 XXX | lietuvių.~Štai kabo tavo tymo balnas,~Ir kardas tavo štai 871 XXXII | Su širdžia sutrinta šią ugnį dabosiu. ~Tik šits aržuolyns, 872 XXXII | Ramaujos ugnelė tvaskėjo, ~Ugniasargė ilgai į jąją žiūrėjo. ~" 873 XXXII | giria, o mane tik peikia. ~Ugniasargės jausmas vargingos, jaunosios -~ 874 1 | kraštas, ~Kuriuo taip netekau ūmai, - -~To neišreikš nė vienas 875 LIX | žmonių,~Ten guli birbynės ir underės pintos~Ir gardūs įdėti į 876 XCIII | svieto pasiekti, ~O teko man usnys ir dagių pluoštai. ~Norėjau 877 XXIV | Norėsi pas draugą, ~Kaimyną užeit, -~Pati susiraukus ~Neleis 878 XXII | česnį kur kunigs ateina, ~Užgėręs užtraukia ir lenkišką dainą. ~ 879 XXV | Ižkit naktyje dienoj, ~Lai užgęsta kančios bjaurios ~Mano širdyje 880 XXVIII | XXVIII~ ~Užgimė viens prasčiokėlis, ~Nieks 881 1 | varpas sunkiai gaudžia~Ir užgirdėt toli toli...~Seniai jau 882 1 | teka~Linksmai tarp girių ūžiančių~Ir meiliai tarpu savęs šneka~ 883 XXV | suprastų tuos jausmus? ~Ūžkit, vėtros, audros žiaurios, ~ 884 XXX | pusės, ~Kur tik akims vos užmatai, ~Kryžiokai guli kaipo musės, ~ 885 1 | medžiuos snaudžia,~Bet pats užmigti negali... ~Kaip vandens 886 XXVIII | Svetimi tiktai žiopsojo. ~Ir užmiršo vargdienėlį ~Jau ir tie, 887 XXXI | parpuolęs, ~Bet gyvas tarpe užmuštų;~Ir mislija: "Ką čion aš 888 XXXII | jūrelės giliosios. ~Ir, veidus užs'ėmus, ji gailiai vaitojo ~ 889 CII | sugriūva kaip matai, ~Gaila to užsidegimo, ~Kuris atšąla kaip ledai. ~ 890 XLIX | prastu būt žmogumi. ~Vos tik užspėsi nors skatiką ~Iš prakaito 891 XXX | vaike, balnok žirgelį,~Užstok už garbę lietuvių.~Štai 892 XLIX | kur ramybę tau įgyt, ~Kur užtaros šaltinį gausų ~Atrasi prakaitą 893 XLIX | žodis? ~Kas tau padės, kas užtarys? ~Kas kelią laisvės tau 894 XXII | tavo turtingas, ant visko užtenka. ~Ir būsi tu kunigs, pastosi 895 XXII | kunigs ateina, ~Užgėręs užtraukia ir lenkišką dainą. ~Kožnam 896 XXII | Ir nors kada-ne-kada mus užvaduosi, ~Nes kožną metelį vis tūkstančius 897 1 | nepuikiau...~Šalis ta Lietuva vadinas -~Bet aš neilgai ten buvau...~ 898 XLIX | kriušas žmonija, ~Jisai vadinasi "degtinė", -~Tai vaistas 899 XCVI | Paleisti pasaulėje pasižmonėt.~Vai, lėkite, dainos, iš vargo 900 XXX | minios,~Tai narsūs Lietuvos vaikai...~Jau peržengti kalnai 901 XXX | jau eina už pulkų,~O eik, vaike, balnok žirgelį,~Užstok 902 XXII | XXII~ ~Prisėskie, vaikeli, ką tau pasakysiu, ~Kaip 903 XLVII | mano bernelis, tik vienas vaikinas, ~Iš tolo atjojęs, prastai 904 XXXII | apsėtas, ~Sakykie, ką veikia vaikins numylėtas. ~Sakykie, kad 905 XXII | dainą. ~Kožnam išvažiuodams vaikinui, merginai ~Į dovanas duosi 906 LIX | į sodą mūs pono žiūrėjo ~Vaikiukas išblyškęs, apdriskęs visai -~ 907 CII | nelaimingos, ~Kuriai sutingo vaiks tarnaut.~ ~ ~ ~ 908 XLIX | tavo ~Nė tavo alkstančių vaikų! -~Kaip vilks, ką avį pasigavo, ~ 909 XXXII | meilę nejaustų. ~Rūtelių vainike, gentarais apsėtas, ~Sakykie, 910 XXXII | trinka krūtinėj. ~Paliepkie vainikui, kad galvą nespaustų, ~Paliepkie 911 LIX | vartytis ~Ir skindamas vaisių ragauti skaniai."~ ~ 912 XLIX | vadinasi "degtinė", -~Tai vaistas vargo ligoje.~ ~ 913 LII | Tenai mamelė sengalvėlė ~Vaitoja, manęs laukdama. ~Sakyk - 914 LXXVIII| LXXVIII~ ~VAITOJIMAS~ ~Augo liepelė,~Augo šakojo,~ 915 XXXII | veidus užs'ėmus, ji gailiai vaitojo ~Ugnelė tvaskėjus tuo tarpu 916 XXIV | Pati išsišiepus ~Tuojau ims vaitot. ~Neveskie, vaikine, ~Neveskie 917 1 | kada į guolį~Saulutę prašo vakarai~Ir gieda lietuviai varguoliai,~ 918 1 | žydinčių.~Atsimenu, kaip vakars šiltas~Po vasaros kaitrios 919 1 | svečius, -~Ten tave myli, valgydina,~Kiek daleidžia išteklius.~ 920 XXX | mūšį lemia,~Arti kryžiokai vanagai...~Tai ne perkūns smarkus 921 CII | nekaltųjų, ~Kuriuos gal vanags sudraskyt, ~Gaila ašarų 922 XCVIII | ant mūsų susimiltų, ~Savo vandenis išpiltų, ~O degtinę įsilietų, ~ 923 1 | užmigti negali... ~Kaip vandens upės mislys teka, ~Idėjos 924 XCIII | brangūs žemčiūgai giliam vandenyj.~ ~ 925 XXXI | Kada man miels artojaus vardas, ~Palši jauteliai ir ore? ~ 926 XXIV | Nors stiklą ištraukt, ~Kad vargą nuo savęs ~Nors sykį nubraukt, -~ 927 XLIX | Bet tavo rankos surakytos ~Vargais, iš kur liuosybę gaut? ~ 928 XXVIII | vienos graužė ~Ir į grabą vargdienėlio ~Kūną silpną tuo parlaužė. ~ 929 XXVIII | nė nežinojo. ~Ėmė augti vargdienėlis, ~Apie jį nieks nedūmojo. ~ 930 XXV | Ko nelaimės mane jauną ~Vargina iš pat mažens, ~Kam nė giltinė 931 LVIII | Mes geidžiam, kad žmonės vargingi, ~Tarnaujanti Dievui širdingai, ~ 932 LIX | obuoliai.~Ir mislija vaikas, vargų surakintas:~"O Dieve! nors 933 1 | vakarai~Ir gieda lietuviai varguoliai,~Nes pabaigti dienos darbai...~ 934 XXVIII | Buvo geras ir patogiai, ~Vargšas su visais šnekėjo, ~Bet 935 XXXI | nukaut... ~Parneškie, juodas varne, žinią ~Į mano gimtinius 936 1 | prie dainos,~Kaip tąsyk varpas sunkiai gaudžia~Ir užgirdėt 937 LIX | Galėčiau po sodą bėgioti, vartytis ~Ir skindamas vaisių ragauti 938 1 | darbai...~Kaip tąsyk mergos veidą skaistų~Prie rūtų lenkia 939 LXXVIII| Verkė drebėjo,~Per abu veidu~Skaidrios rydėjo ~Ašaros, 940 XXXII | jūrelės giliosios. ~Ir, veidus užs'ėmus, ji gailiai vaitojo ~ 941 XXXII | gentarais apsėtas, ~Sakykie, ką veikia vaikins numylėtas. ~Sakykie, 942 XXXI | pulkus čionai? ~Kareivius veja čion kaip gaują ~Žvėrių, 943 XXV | XXV~ ~Pūskit, vėjai, pūskit, šiaurūs, ~Pūskite 944 XLIX | vilką nepavirs bitis, ~Ir vėlei triūsk ir verk, prasčioke, ~ 945 XLIX | nuvytas, ~Nubodo amžius jau vergaut, ~Bet tavo rankos surakytos ~ 946 XLIX | bitis, ~Ir vėlei triūsk ir verk, prasčioke, ~Gyvenims tavo 947 XXII | reikalauk dešimtinės -~Ir verkdams jisai pažadės, paketinęs ~ 948 XXXI | galvą, žiūr žemyn, -~Tėvelis verkia tik baltasis, ~Kas dieną 949 LXXVIII| Tai aš išgirsčiau ~Brolio verksmelį,~Oi, aš nulėkčiau -~Jį pamatyčiau, ~ 950 XLIX | prikraut. ~Nepažiūrės ant verksmo tavo ~Nė tavo alkstančių 951 XXIV | pareisi, ~Pradės tuo ir verkt ~Už būvį, tėvynę ~Atseis 952 XXXI | Pas juos esi tu šuns tik vertas, ~Už juos reik duotiesi 953 XCVI | pasilsėsim ramybės vietelėj~Po vėtrų, nelaimių, po žemės kovų.~ ~ 954 1 | savęs šneka~Prie giesmininkų vėversių.~Ten prakaitas aplieja žmones~ 955 LIX | savim nešiojas,~Ten krūvos vežimų, lipytų žmonių,~Ten guli 956 XCIII | svieto žmonelių širdies viduryj, ~Gražiausi jausmai, supratimai 957 XXX | Sau pinkie laimės aukso vielą,~Tegul gyvuoja Lietuva!~ 958 XCVIII | išpiltų, ~O degtinę įsilietų, ~Viena degtine tekėtų, -~Tai būt 959 XCVI | vietos~Ir jus neatjaustų viengenčių širdis,~O! tąsyk sugrįžkit, 960 XXVIII | prasčiokėlį ~Vargas, bėdos vienos graužė ~Ir į grabą vargdienėlio ~ 961 XXXI | tu nors stokie ~Į mano vietą pas tėvus ~Ir laimę sau 962 LVIII | griauti ~Ir gimtines dovyt vietas. ~Mes geidžiam, kad žmonės 963 XCVI | Sykiu pasilsėsim ramybės vietelėj~Po vėtrų, nelaimių, po žemės 964 XXXI | Mes ponams įrankio tik vietoj,~Mes numirėm, ir ką išties ~ 965 XLVII | juos žmonės, duod pokylį viešą, ~Ir laimino pulką ūsorių 966 LVIII | duonos juodos. ~Nenorime mes viešpatauti, ~Nenorim pamušti tautas, ~ 967 XXX | brolius šaukt.~Jau trempia viešųjį kelelį,~Pulkai jau eina 968 XXXI | Plačiai išskėtusios šakas, ~Vilioja jauną artojėlį ~Silsėtis 969 XLIX | širdį neturi tu tokią, ~Į vilką nepavirs bitis, ~Ir vėlei 970 XLIX | alkstančių vaikų! -~Kaip vilks, ką avį pasigavo, ~Nepripažįsta 971 LVIII | aukščiausias, ~Taip atstumi visad žemiausias ~Vargingų žmonelių 972 XXX | mūsų miela,~Tu būk laiminga visada,~Sau pinkie laimės aukso 973 LIX | Vaikiukas išblyškęs, apdriskęs visai -~Ir matė, kaip ponvaikiai 974 XXIV | nubraukt, -~Pati namie bando ~Visaip tave dergt, ~O kaip tik 975 XXVIII | ir patogiai, ~Vargšas su visais šnekėjo, ~Bet jį vargo spaudė 976 XCIII | atšalusias, ledą radau. ~O visgi šiandieną da mislys man 977 XCVIII | Degtinukę mielą gertų;~Viskas džiaugtųs, šokinėtų, ~Net 978 XXII | juk tavo turtingas, ant visko užtenka. ~Ir būsi tu kunigs, 979 XXXI | tims. ~Tik jūs vieni ant viso svieto ~Gailėtis mokat iš 980 XCVIII | Visi žmonės ir žvėreliai,~Visos žuvys ir paukšteliai~Vis 981 1 | marškonis~Apdengia sąnarius visų.~Bent tave meiliai pavaišina,~ 982 XXXI | pasmeigti ant deiginių ~Visus kareivius, kiek turės. ~ 983 XCVIII | bernas sau tarnaitę,~O aš, vyras aržuolinis,~Turiu butelį 984 XXX | medį bando raut,~O narsūs Vytauto bajorai~Pradėjo karan brolius 985 XLVII | Bet, priešą pamatę, tuo vytis pašoko ~Ir, priešą panokę, 986 XXX | juodbėriai žirgai,~Pats Vytuts žiūri, mūšį lemia,~Arti 987 XCIII | XCIII~ ~Norėjau aš deimanto grūdus 988 XCVI | XCVI~ ~Gyvenimo mano saulutė 989 XCVIII | XCVIII~ ~DAINA GIRTUOKLĖLIO~ ~Turi 990 XII | XII~ ~AŠAROS ~Iš lenkiško~ ~ 991 XLIX | XLIX~ ~Žmonelės triūsia, prakaituoja, ~ 992 XLVII | XLVII~ ~Kad sakė karalius į rindą 993 XXII | XXII~ ~Prisėskie, vaikeli, ką 994 XXIV | XXIV~ ~Neveskie, vaikine, ~Neveskie 995 XXV | XXV~ ~Pūskit, vėjai, pūskit, 996 XXVIII | XXVIII~ ~Užgimė viens prasčiokėlis, ~ 997 XXX | XXX~ ~Oi, ūžia, švilpia blogas 998 XXXI | XXXI~ ~Paliovė griaut ir baubt 999 XXXII | XXXII~ ~Ant kalno Ramaujos ugnelė 1000 XLIX | Atrasi prakaitą nutryt? ~Tai yr tik viens toksai šaltinis, ~