XCVIII

DAINA GIRTUOKLĖLIO

Turi katinas kačiukę,

Turi žąsinas žąsiukę,

Turi poniškas panaitę,

Turi bernas sau tarnaitę,

O aš, vyras aržuolinis,

Turiu butelį degtinės.

Muš kačiukės katinuką, 

Peš žąsiukės žąsinuką, 

Juoksis mergos iš bernelių, 

Juoksis panos iš ponelių, 

Tik aš vienas laimingiausias, 

Nes degtinė - draugs tikriausias.

Į kišenių įsidėsiu,

Ją aš girsiu, glamonėsiu,

Bonkos kamštį išsitrauksiu,

Degtinukės paragausiu,

Tuo krūtinė bus šiltesnė

Ir galvelė bus linksmesnė.

O, kad Nemunas garbingas 

Būtų šiandien išmintingas, 

Kad ant mūsų susimiltų, 

Savo vandenis išpiltų, 

O degtinę įsilietų, 

Viena degtine tekėtų, -

Tai būt lėbė! tai būt džiaugsmas!

Tai būt laimė, tai būt kauksmas -

Visi žmonės ir žvėreliai,

Visos žuvys ir paukšteliai

Vis prie Nemuno keliautų

Ir degtinės paragautų.

Žvėrys gertų ir riaumotų, 

Žmonės šoktų ir leliotų, 

Net žuvytės vis tik nertų, 

Degtinukę mielą gertų;

Viskas džiaugtųs, šokinėtų, 

Net ir žemė strapinėtų.