TREČIAS SKYRIUS. KITI SAKRAMENTAI IR SAKRAMENTALIJOS

Sakramentų prigimtis

59. Sakramentai skirti žmonėms šventinti, Kristaus kūnui ugdyti, pagaliau Dievui garbinti; būdami ženklai, jie tarnauja ir mokymui. Jie ne tik remiasi tikėjimu, bet tą tikėjimą žodžiais ir daiktų bei veiksmų kalba gaivina, stiprina, išreiškia, todėl vadinami tikėjimo sakramentais. Jie ne tik suteikia malonę, bet jų šventimas taip pat geriau parengia tikinčiuosius vaisingai priimti tą malonę, deramai garbinti Dievą ir įgyvendinti artimo meilę.

Tad itin svarbu, kad tikintieji lengvai suprastų sakramentų ženklus ir uoliai naudotųsi sakramentais, maitinančiais krikščionišką gyvenimą.

Sakramentalijos

60. Be to, šventoji Motina Bažnyčia yra įsteigusi sakramentalijas. Tai šventi ženklai, kuriais, panašiai kaip sakramentais, išreiškiamas ir Bažnyčios prašymu gaunamas ypatingas dvasinis poveikis. Sakramentalijomis žmonės parengiami priimti svarbiausią sakramentų poveikį ir pašventinamos įvairios gyvenimo aplinkybės.

Liturgijos pastoracinė vertė ir ryšys su Velykų slėpiniu

61. Taigi sakramentų ir sakramentalijų liturgija padaro, kad beveik kiekvieną gerai pasirengusių tikinčiųjų gyvenimo įvykį pašventintų Dievo malonė, plaukianti iš Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo velykinio slėpinio, iš kurio kyla visa sakramentų ir sakramentalijų galia. Beveik kiekvienas garbingas naudojimasis medžiaginiais dalykais gali būti nukreiptas į žmogaus šventinimą ir Dievo garbinimą.

Būtinybė peržiūrėti sakramentų apeigas

62. Ilgainiui į sakramentų ir sakramentalijų apeigas įsibrovė dalykų, dėl kurių jų prigimtis ir tikslas mūsų laikais pasidarė ne toks aiškus, todėl kai ką jose būtina pritaikyti dabarties reikalavimams, ir Šventasis Susirinkimas dėl jų peržiūrėjimo nutaria štai ką.

Kalba ir apeigos

63. Neretai, teikiant sakramentus ir sakramentalijas, žmonėms gali būti labai naudinga vartoti gimtąją kalbą. Todėl tebūnie ji vartojama plačiau, laikantis šių nuostatų:

a) Teikiant sakramentus ir sakramentalijas, gimtąją kalbą galima vartoti, kaip nurodyta 36 sk.

b) Kompetentinga teritorijos bažnytinė vadovybė, minima šios Konstitucijos 22 sk. § 2, remdamasi Romos apeigyno nauju leidimu, kuo greičiau teparengia savo regiono reikmėms, įskaitant kalbą, pritaikytą apeigyną. Apaštalų Sosto aktais pripažinti, šie apeigynai tebūnie naudijami atitinkamuose regionuose. Rengiant apeigynus arba specialius apeigų rinkinius, tenebūna praleisti su pastoracija, rubrikomis ar svarbiais visuomeniniais dalykais susiję nurodymai, Romos apeigyne pateikti kiekvienų apeigų pradžioje.

Katechumenatas

64. Tebūnie atnaujintas suaugusiųjų katechumenatas, padalytas į keletą pakopų ir įvedamas vietos ordinaro nuožiūra. Reikiamam pasirengimui skirtas katechumenato laikotarpis šitaip galės būti pašventintas tam tikru metu atliekamomis šventomis apeigomis.

65. Misijų kraštuose, be to, ko esama krikščioniškojoje tradicijoje, tebūnie leista perimti ir konkrečios tautos praktikuojamos iniciacijos elementus, kuriuos įmanoma pritaikyti krikščioniškosioms apeigoms, laikantis šios Konstitucijos 37–40 sk.

Krikšto sakramento apeigų peržiūrėjimas

66. Abejos suaugusiųjų krikšto apeigos, paprastosios ir iškilmingosios, atsižvelgus į atgaivintąjį katechumenatą, tebūna peržiūrėtos, o į Romos mišiolą įtrauktos savos Mišios „Suteikiant Krikštą“ [In collatione Baptismi].

67. Kūdikių krikšto apeigos tebūna peržiūrėtos ir tikrai pritaikytos vaikams. Pačiose apeigose tebūnie taip pat aiškiau iškeltas tėvų ir krikšto tėvų vaidmuo bei pareigos.

68. Krikšto apeigose tebūna numatyta pakeitimų, taikytinų vietos ordinaro sprendimu, kai dalyvauja daug krikštijamųjų. Taip pat tebūna parengta trumpesnė apeigų tvarka, kurios, ypač misijų kraštuose, galėtų laikytis katechetai ir apskritai tikintieji, kai gresia mirties pavojus ir nėra kunigo arba diakono.

69. Vietoj „Skubiame kūdikių krikšte praleistų apeigų papildymo“ tebūna parengtos naujos apeigos, kuriose būtų aiškiau ir tinkamiau pasakyta, jog trumposiomis apeigomis pakrikštytas kūdikis jau yra priimtas į Bažnyčią.

Tiems atsiverčiatiems į katalikybę, kurių krikštas galioja, taip pat tebūnie parengtos naujos apeigos, reiškiančios, jog jie priimami į Bažnyčios bendrystę.

70. Krikšto vanduo ne Velykų laikų gali būti pašventinamas pagal patvirtintą trumpesnę formulę per pačias krikšto apeigas.

Sutvirtinimo sakramento apeigų peržiūrėjimas

71. Taip pat tebūna peržiūrėtos Sutvirtinimo apeigos, idant aiškiau atsiskleistų šio sakramento ryšys su visu įkrikščioninimu. Todėl prieš priimant šį sakramentą dera atnaujinti krikšto pažadus.

Jei tai patogu, sutvirtinimas gali būti teikiamas per Mišias. Ne per Mišias atliekamoms apeigoms tebūna parengta kaip įžanga vartotina formulė.

Atgailos sakramento apeigų peržiūrėjimas

72. Atgailos apeigos ir formulė tebūnie peržiūrėtos, kad aiškiau išreikštų sakramento prigimtį ir vaisius.

Ligonių patepimo sakramento apeigų peržiūrėjimas

73. „Paskutinis patepimas“, kurį taip pat galima ir būtų geriau vadinti „ligonių patepimu“, nėra vie atsidūrusių prie mirties slenksčio sakramentas. Todėl metas jį priimti tikrai būnai atėjęs, kai tikinčiajam iškyla mirties pavojus dėl ligos arba senatvės.

74. Be atskirai atliekamų ligonių patepimo ir viatiko apeigų, taip pat tebūna parengta vientisa apeigų tvarka, pagal kurią ligonis patepamas po išpažinties prieš priimdamas viatiką.

75. Patepimų skaičius tebūnie pritaikytas prie aplinkybių, o ligonių patepimo apeigų maldos tebūna taip peržiūrėtos, kad atitiktų sakramentą priimančių ligonių įvairiopą būseną.

Šventimų sakramento apeigų peržiūrėjimas

76. Šventimų apeigose tebūnie peržiūrėta ir ceremonijos, ir tekstai. Vyskupo prakalba kandidatams kiekvienų šventimų arba konsekracijos pradžioje gali būti gimtąja kalba.

Per vyskupo konsekraciją visi dalyvaujantys vyskupai gali uždėti rankas.

Santuokos sakramento apeigų peržiūrėjimas

77. Romos apeigyno Santuokos apeigos tebūna peržiūrėtos ir papildytos, kad aiškiau išreikštų sakramento malonę ir labiau pabrėžtų sutuoktinių pareigas.

„Jei kuriose nors vietovėse, teikiant santuokos sakramentą, laikomasi kitokių girtinų papročių ir ceremonijų, Šventasis Sinodas karštai trokšta, kad visa būtų išlaikyta.“ ⁴¹

Be to, kompetentingai regiono bažnytinei vadovybei, minimai šios Konstitucijos 22 sk. § 2, paliekama galimybė, laikantis 63 sk. nuostatos, parengti savas, krašto ir tautos papročius atitinkančias apeigas, tačiau su būtina sąlyga, kad dalyvaujantis kunigas atsiklaus ir gaus besituokiančiųjų sutikimą.

78. Paprastai santuoka švenčiama per Mišias po Evangelijos ir homilijos prieš tikinčiųjų maldą. Malda už jaunąją, pataisyta taip, kad pabrėžtų abiejų susituokiančiųjų lygias pareigas mylėti vienam kitą, gali būti skaitoma gimtąja kalba.

Jeigu Santuokos sakramentas teikiamas be Mišių, apeigų pradžioje skaitomas santuokos Mišių epistolė bei Evangelija ir jaunavedžiams visada teikiamas palaiminimas.

Sakramentalijų peržiūrėjimas

79. Sakramentalijos tebūna peržiūrėtos, atsižvelgiant į mūsų meto reikalavimus ir turint omenyje pagrindinę taisyklę – kad tikintieji galėtų jose dalyvauti sąmoningai, aktyviai ir lengvai. Peržiūrint apeigynus, laikantis 63 sk. esant reikalui gali būti pridėta ir naujų sakramentalijų.

Rezervuotų palaiminimų tebūnie labai mažai, ir tie patys rezervuoti tik vyskupams arba ordinarams.

Tebūnie pasirūpinta, kad kai kurias sakramentalijas, bent ypatingomis aplinkybėmis, ordinaro nuožiūra galėtų teikti ir tinkamai pasirengę pasauliečiai.

Vienuolių profesija ir įžadai

80. Tebūna peržiūrėtos dabartinio Romos pontifikalo mergelių įšventinimo apeigos.

Be to, tebūna parengtos vienuolių profesijos ir įžadų atnaujinimo apeigos, kurios pasitarnautų didesniam vieningumui, paprastumui bei kilnumui ir, išskyrus dalinę teisę, tiktų profesiją ar įžadų atnaujinimą atliekantiems per Mišias.

Pagirtina, kad vienuolių profesija būtų atliekama per Mišias.

Laidojimo apeigų peržiūrėjimas

81. Laidojimo apeigos aiškiau teišreiškia krikščionio mirties velykinį pobūdį ir net liturginės spalvos labiau tesiderina su kiekvieno regiono sąlygomis ir tradicijomis.

82. Tebūna peržiūrėtos ir papildytos savomis Mišiomis kūdikių laidojimo apeigos.